BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie vertę

Gegužė 12th, 2015 Worldskicker Posted in Be temos |

Nepykit, šitas reikalas rimtas. Dar ir koks rimtas, iš tikrųjų…. Bet kokiu atveju, aš be alegorijų į ratuotus gyvenimo palydovus - niekaip.

Kažkaip kai dar lankiau dramos kursus, kas, rodos buvo visai neseniai, o, iš tikrųjų, prieš 10 metų, mokiausi apie baltą popieriaus lapą. Stebėkitės kiek norit, bet tas baltas popieriaus lapas galingesnis, nei kas nors galėtų pagalvoti: tas baltas popieriaus lapas turi tiek potencialo, kiek daugelis mūsų, visa ko sugadintų, neturi.

Tie, kurie mokėsi dar ankstesnėse kartose, pamena sugertukus: šiaip žvelgiant filosofiškai, anie atliko likučių sugėrimo funkciją, kol esmė nusėsdavo lape. Vėliau atsirado velniai žino kokiu pagrindu gaminami rašikliai su dviem galais, kai buvo galima vienu pašalinti rašalines klaidas užrašant skystai mėlynu rašikliu “ant viršaus”. Ant to paties balto popieriaus lapo.

Visad žavėjausi ta senaja technika ir tais įrašais į istpriją, kurie, rodos, įvardinti klaidomis, leido žmonės tobulėti. Išmokti. Augti. Iš garo mašinos ‘išgimdyti’ mediniais ratais ginkluotą, maksimum 40 km/h riedantį pirmąjį žvėrį. Kuris laikmečiui be sugertukų dėka, tapo pirmtaku “Ferrari”, “Porsche”, mylimiems “BMW” ir visiems kitiems, kurių vardą ir garbę gintų visi palaikančiųjų būreliai.

Visada žavėjausi klaidomis, tiesa, vis dar laikotarpyje, kai sugertukai tik atėjo į madą, kurios buvo taisomos braukymais, perbraižymais ir dėsningu tobulėjimu: išsimiegojęs ryte matai, kokias klaidas jau padarei, kokių išvengei ir kaip dabar, rupūs miltai, galima elgtis toliau.

Ir dabar kažkaip liūdnai pikta dėl visų slaptų virtuvių, kuomet nėra sugertukų, sistemos - slaptos, saugomos septyniais kodais ir dar kokiu nors inžinieriaus X piršto perbraukimu.

Kažkaip kreivai pradėjau žiūrėti į tobulėjimą. TIksliau, ne patį procesą, o tai, ką apie jį mums leidžiama sužinoti ir išgirsti. Tai, kas daug metų atgal (sugertuko atradimo periodas) vienijo entuziastus, kaip kad žmonijos gerbuvis, tapo didesne konkurencija, nei kad ’stuku stuku kas pirmas pateks į rekordų knygą’. Progresas, kuris vyksta, tapo toks kupinas peripetijų ir intrigų, kad nenumaldomai kyla noras sužinoti, kurioje vietoje dar liko erdvės pasitenkinimui ir malonui, žinant, kad atnešei tą vertę į istoriją, kad net sugertuko nesinori naudoti.

Visą laiką rodėsi, kad myliu autosportą. Automobilius. Progresą. Siekius ir tobulėjimą. Kvapą gniaužė tas žmogaus genialumas, priimti sprendimai, tobulėjimas ir tobulinimas.

O va šiandien, galvodama apie vertę, suprantu, kad labiau myliu idėją, nei patį faktą. Balto popieriaus, be sugertukų ir rašikliais dviem galais idėją. Patį procesą su braukymais, mokymąsi ir norą tapti ne slaptos idėjos garaže, o indėlio į istoriją dalimi.

Tas baltas popieriaus lapas tikrai galingas. Kol visi keliasi į planšetes, kompiuterius, virtualų gyvenimą, taip ir norisi pyktelt ant savęs už žioplumą išvertus buteliukč rašalo ant švariai surašyto teksto. Tai juk irgi istorija….:)
Kad ir kaip bebūtų, istorija tampa ir pirmieji BMW ženklai, pirmieji sprendimai su durimis, ką mes suvokiame, kaip natūralų dalyką, istorija tampa ir elementarus žmogaus suvokimas, kad važiuoklė iš metalo, visgi, yra geriau, nei vežimo konstrukcija.

Tik norisi, kad tokia progresija augantis potencialas nebūtų sustojęs.

Tas pats apie žmones ir baltus lapus. Apie jų augimą ir suvokimą, kad A4 nėra taip jau daug sprendimams priimti ir gyvenimams nugyventi.

Labai jau rimtai rimta aš šiandien, bet ką padarysi: aš irgi žmogus su pusiau prirašytu lapu rankose…:)

Visada Jūsų,

Šponkė

Patiko (2)

Rodyk draugams


Leave a Reply