BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai stereotipas tampa priežastimi

Balandis 26th, 2018 Worldskicker Posted in Be temos | No Comments »

Šiandien toks ketvirtadienis, kai parako „užpakaly” daugiau, negu reikia, o motyvatorius darbui - pro ausis garo pavidalu trykštantis pyktis. Kai jau jauti, kad tuoj tuoj perdegsi, laikas žengti atgal.

Šiandien dar ir tas ketvirtadienis, kai suvoki, jog dar tris straipsnius į priekį rašysi „iš reikalo”, rašymą „iš malonumo” pakeis stiprus keptuvės smūgis į rodomąją kompiuterio sritį „vaizduoklį”. Taigi, šiandien ta diena, kai turėjau kažką parašyti sau… arba parašyti sau. Ne iš reikalo.

Pakeliui į darbą galvojau apie stereotipus. Žinote tą anekdotą apie „išsišokėlį” „BMW”, kuris buvo apspjautas vien dėl to, kad štai sau netikėtai stovėjo priparkuotas teisingai ir tokiu būdu tapo išsišokėliu kitų „Baisia Mundrų W” tarpe? Tai puikus pavyzdys į stereotipus kitaip, iš tų pusės, kurie mėgaujasi vienu ar kitu susiformavusiu automobilio įvaizdžiu.

Tai toli gražu ne pirmas ir ne antras kartas, kuomet rašau apie stereotipus: jau rašiau ir apie neigiamą pusę, ir apie „susiek vairuotoją ir automobilį”, ir eksperimentus su klevo lapais ir „BMW” atlikinėjau… BET. Yra toks „BET”, kad visgi įtariu, kad, turbūt, yra žmonių, kurie perka viena ar kitą automobilį dėl jo turimo įvaizdžio ir pasyviai transliuojamos žinutės. Tikrai ne visi ryte atsikėlę sugalvoja, kad nori pabūti „Don Kichotais” ir nubėgę į automobilių saloną perka „BMW” „kregždę”, po to mojuoja kalavijais prieš vėjus ir visomis išgalėmis pasaulyje siekdami įrodyti, kad tai - šeimyninis automobilis, o ne „koks tais nachalo” bolidas.
Taigi, kažkaip tikiu, kad yra visai DAUG tokių, kurie būtent perka ne konkretaus gamintojo modelį, o jo įvaizdį ir stereotipą. Mėginsiu išskirti kelis esminius.

„Einu prieš sistemą”: kol jūs nekenčiate ‚bemvų‘, aš jį vairuosiu. Ir statysiu bet kaip. Ir bobutės per perėją nepraleisiu. Ir vairuosiu dviem pirštais. Ir čioles kabinsiu. Ir posūkių nerodysiu. O kodėl turėčiau? Jūs mane ir taip jau laikot nachalu: tai kam draskytis ir vargti?

„Gyvenimas pagal grafiką”, arba „Aš studentas ir man „Toytą Auris” mama paskolino, kol baigsiu universitetą. Tada pirksiu „Toyotą Avensis”, nes vis tiek šeima, į sodą, pas jos tėvus, pas mano… .Patogiau taip. O ir ekonomiška, ištverminga, sakė į servisus mažai grįžta… kaip ne sidabrinę pirksiu? Tai tik sidabrinę! O jų ir kitokių gamina? Taigi, šerife, nebauskit, perstatysiu kur galima stovėti,… studentas, supraskit…. mama paskolino”… Tai, ką esu pavadinusi „štampofkėmis” ar automobiliais be charakterio - puikiai tinka čia. Ši kategorija žmonių, turbūt, mane skaudina labiausiai, nes jų skiriamasis bruožas - frazė „man tai tik transporto priemonė” ir tada galinė sėdynė nusėta bananų žievėmis, popieriukais, tuščiais puodukais, o kišenėje seniai gyvena peliukas Džeris… Ir pirmiausia po savęs tokią netvarką palieka laikinieji naudotojai, o po to - vaikai.

„Ir į darbą, ir į sodą…” jie važiuoja ne su „Škoda”. Nepatikėsite, pasidairiusi supratau, kad čia - stabiliai gyvenančio žmogaus stereotipas, kuris siekia komforto visur ir visada. Normalaus, vokiško komforto mylėtojai tikrai turi sodą ne tokį, kokį įsivaizduojate jūs: be ridikėlių, burokėlių ir bulvių, o su darbo kambariu „sodo namelyje”, biliardo stalu rūsyje ir oranžerija ketvirtame sodo „namelio” aukšte. Tai ramaus verslininko, solidaus sodininko stereotipas, kurį išpildo „Mercedes Benz”. Per jaunas už vairo atsisėdęs pyplys atrodys kaip bolidą pavogęs iš tėčio. „Mužikiškos” išvaizdos vyriškis primins to solidaus sodininko vairuotoją - apsauginį, o moteris už vairo greičiausiai bus kažkokios privačios gydymo įstaigos skyriaus vedėja. Bet taip jau yra: nenori jaustis „pacanu” - pirk „mersą”.

„Bijau aukščio”, arba „nelakstau, bet apsidrausiu”. Pirmas dalykas, kurį apie savo automobilį šio stereotipo atstovai pasakytų - „bet jis saugiausias”, nors iš tikrųjų klausimas buvo apie kumeliukų skaičių po kapotu. Niekas jų nekaltina, neužsipuola, neklausia „kodėl”, o jie jau teisinasi. Paprastai tai „Audi A4 Avant” ir „Volvo” automobilių turėtojai. Tiesa, priešingai nei „gyventojai pagal grafiką”, jie kaip ir obelis laiku dažo rudenį, taip ir automobilius prižiūri tvarkingai ir pedantiškai, kuro korteles susidėdami pagal abėcėlę. Jie tiesiog gyvena sau ir nelabai linkę, kad jiems kažkas trukdytų: netrukdo tau, netrukdyk ir jiems.

„Išsišokėlio” stereotipas. Čia telpa visų mūsų Eleonoros, ir visi tie unikalūs bolidai ir pagaminti vienetai, kurie visiems lygiai taip pat jų siekiamybė ir baimė viename. Išsišokėliais galima pavadinti visus, kurie su kabrioletu nusiėmę stogą važiuoja žiemą pasivėžinti, kai už lango kokie - 15 (su kepure, žinoma). Čia ir tie, kurie gyvendami kaime, kur arčiausias asfaltuotas kelio ruožas yra laiptas prie „krautuvės”, turi iki maksimumo sužemintą „Nissan GTR”. Čia tie, kurie važiuoja mieste su „Honda Civic” be galinio buferio arba, nežinau, su kitos spalvos durimis ir taip važinėja kokius tris mėnesius, nes „vis dar dažau”, o išeidami iš namų rankas sukiša į tepalą, kad jos nebūtų per švarios. Čia ir tie, kurie dieduko „VAZ” paverčia meno kūriniu ir visi tie, kurie vaikystėje turėjo visą sieną, nuklijuotą plakatais, ir galiausiai randa būdą, kaip perkelti paveiksliuką į gatvę. Man - tai pati jaukiausia žmonių grupė. Kad ir kiek atrodytų juokingai kartais, tai tikra aistra, kuria jie nori didžiuotis

Rodyk draugams


Pavasario pažadai

Kovas 16th, 2018 Worldskicker Posted in apzvalgos | No Comments »

Šiandien lyja. Ir tai, žinoma, tik geras ženklas, suvokiant, jog jau kovo 9-oji ir visas tas baltas blogis už lango tuoj taps vandenine savo versija.

Dievaži, niekas nesako, sniegas buvo gerai…bet BUVO. Ir jis yra gerai tik per Kalėdas ir Naujus metus, o po to savo nenormalias ir ganėtinai skaudžias išdaigas tas baltas blogis už lango jau gali susidėti į kišenes ir nešdintis su visais „minus daug” ir neužkuriamų automobilių „rytine simfonija”.

Dabar jau metas pavasario pažadams. Ir prašyčiau, kas tik ko neprisižada… Moterys paprastai žada numesti nuo savo 5 centimetrų talijos kokius dar du, depresuoti žmonės žada būti linksmesni bent po 2 minutes į dieną, vyrai, vakar išdovanoję tulpes ir išleidę savo metinį dėmesio skyrimo moterims biudžetą ramūs sėdės iki vestuvių metinių, sau šį kartą pažadėdami pastarųjų nepamiršti. Stereotipai, žinoma. Bet nesakykit: tokių pažadukų žinot ir jūs.

Man, iš tikrųjų, įdomiausi automobilių gamintojų pažadai. Tiesą sakant, šie būna materialios formos ir dažniausiai pristatomi pavasarinėje parodoje Ženevoje (negeografams - tai Šveicarija, tai mažytė salelė Europos Sąjungos apsuptyje). Tik patys išstatydami savo plieno/karbono/odos pažadus taip, kad jie tampa ne tik pamatomi, bet ir paliečiami, išaugina juos į įsipareigojimo lygmenį: svajonėmis mojuoti prieš nosį labai negražu!
Pažadas būti žalesniais. Apart, greičiausiai, visų automobilių gamintojų, išleidusių elektra varomus modelius ir konceptus (kaip „Aston Martin Lagonda Vision Concept”, „Audi” SUV electronic prototipas, „Jaguar I-Pace”, „Porsche E Cross Turismo concept” ir kiti), čia lyderio vieta atitektų „Goodyear” samaninėms padangoms. Jūs važiuojate, o jos auga. Žavu, tiesa? Dzūkai mane tikrai supras: vanduo sugertas, fotosintezė vyksta, oras valosi…. Lieka grybų padangose padažui pasisėti - greit važiuojant, joks šliužas įsisukt nespėtų.
Tiesa, ties „būti žalesniais” būtina paminėti „BMW” koncerną už jiems būdingą išsišokimą. Jie išleido žalią (prašmatniai prancūziškai kalbant, „Saleve Vert” spalvos) 8 serijos „Grand Coupe”. Ir ne, jis nieko mažiau nevartoja, jis tiesiog yra žalios spalvos. Apart to, kad jis atrodo kiek kitaip, nei visi kiti modeliai, jis lygiai taip pat kaustys ne tik dėmesį (kaip bežiūrint, abejingų, greičiausiai, žalumai neliks: arba patiks, arba ne), bet ir siurbs piniginių turinį. „BMW”, kaip visada, vulgariai išsišoka ir tam žaliam daikte, realiai, nėra jokio noro „žaliuoti” („Go green”).

Pažadas pasaulį pakloti sau po kojomis. Esu skaičiusi, kad daug misterių ir madam ekstrasensių kalbėjo apie Kiniją ir faktą, kad jų rinka valdys pasaulį, tada kaip Makaulės iš filmuko jį užkariaus ir visa vartotojiška kultūra paklus šiai, praktiškai, visą žemyną užimančiai, tautai. Na, galvojau, „be šansų”, nes mano benzingalviškumo su savo kuriamomis normalių automobilių replikomis ar savo jau „alia sukurtais” dizaino stebuklais triratėmis „bričkomis” tikrai neužkariaus. Bet ką gi jūs galvojat… O kaip reaguoti kai jie sukuria 1000 AG turintį elektromobilį mistiškuoju pavadinimu „LvChi Venere”. Šio grožio svoris - 2100 kg, įsibėgėja iki 100 km/h iki trijų sekundžių (čia, turbūt, įtaka tarpinės tarp vairo ir sėdynės prisideda vis tiek), o baterijų kiekiu bolidas lenkia visus turėtus žaislinius automobilius namuose, kur į modeliuką kraunasi kokios 8 baterijos ir dar dvi kronos į valdymo pultą. Skeptikus prašau apsiraminti: dizainą kūrė Italai, kuriems į veidą spjauti už jų darbus tikrai negalima („FIAT Multiplą” sekundei pamirštame). Paprastai kalbant, gražu. Aš jo noriu. Norėkit ir jūs.

Pažadas gyventi šia diena. Paprastai žiemos miegui išsivaikščiojus, kyla noras gyventi šia diena. Gaila, kartais labai jau trumpam, bet guodžia bent jau optimizmas. Pasirodo, sakyčiau, toks noras kyla ir nesąmones daryti skatina ir automobilių gamintojus. Sakyčiau, ypač vieną: „Land Rover”. Niekaip kitaip negalėčiau suprasti sprendimą sukurti „Range Rover SV Coupe”, dvidurį monstrą, kurį nuplauti pasieks toli gražu ne kiekvienas, nes gabaritai - vis dar nenormalūs, bet štai „grakščiai” iš automobilio galo iššokt nebepavyks. Toks jausmas, kad pavasariškam jausmui užvaldžius, kažkada „pokštelėjo” į galvą logika ir tada gimė sprendimas išleisti jų tik 999: dievaži, gal „Carpe Diem” jausmas užpuls ir kitus, o noras turėti tai, ko skaičius limituotas - taps kaip spyriu į užpakalį. Ši „karvė”, kurią galės tauta įsigyti jau lapkritį, gali važiuoti 266 km/h, o sveria 3,5 tonos ir turi 5 litriukų motoriuką. Žodžiu, karvė, kuri geras daug, o pieno neduos.
Nežinau, pažadų gali būti daug. Kartais atrodo, kad moteriškas noras numesti svorio automobilių pramonėje negalioja, veganų nėra ir visi pinigus augina ant medžių: „koks švarus oras? Ta prasme, turi sverti mažiau? Kaip tai kuras kainuoja?”
Gražu, nieko nesakysiu apie tai, tikrai gražu ir gniaužia kvapą visi kūriniai. Gražu, kaip pavasariui į „įšalo šalį” atėjus, tik apsigauti nereiktų: per greit apsinuoginęs, ligomis patale vaduosies…:)
Linkiu nežadėti to, kas neįgyvendinama, bet gyventi šia diena - nepriklausomai pavasaris, žiema ir tos dvi dienos vasaros.
Carpe Diem ir gero savaitgalio,
Šponkė

Rodyk draugams


Pavasario pažadai

Kovas 9th, 2018 Worldskicker Posted in Be temos | No Comments »

Šiandien lyja. Ir tai, žinoma, tik geras ženklas, suvokiant, jog jau kovo 9-oji ir visas tas baltas blogis už lango tuoj taps vandenine savo versija.
Dievaži, niekas nesako, sniegas buvo gerai…bet BUVO. Ir jis yra gerai tik per Kalėdas ir Naujus metus, o po to savo nenormalias ir ganėtinai skaudžias išdaigas tas baltas blogis už lango jau gali susidėti į kišenes ir nešdintis su visais „minus daug” ir neužkuriamų automobilių „rytine simfonija”.

Dabar jau metas pavasario pažadams. Ir prašyčiau, kas tik ko neprisižada… Moterys paprastai žada numesti nuo savo 5 centimetrų talijos kokius dar du, depresuoti žmonės žada būti linksmesni bent po 2 minutes į dieną, vyrai, vakar išdovanoję tulpes ir išleidę savo metinį dėmesio skyrimo moterims biudžetą ramūs sėdės iki vestuvių metinių, sau šį kartą pažadėdami pastarųjų nepamiršti. Stereotipai, žinoma. Bet nesakykit: tokių pažadukų žinot ir jūs.

Rodyk draugams


Grinčas laužo standartus: burbame vasarį

Vasaris 21st, 2018 Worldskicker Posted in Be temos | No Comments »

Gerai. Nors, ne: nieko čia gero. Apsileidimas aukščiausio lygio, kaip ir su ta nelabai net planuojančia išeiti žiema. Kol kasdien bandai save įkvėpti ryte dar būdama lovoj pasakai sau: „liko 7 dienos iki pavasario”, žiema pasako „iššūkis priimtas”, ir belieka pridurti „kalendorinio…kalendorinio pavasario….ir kokių 60 dienų iki tikrojo”. Atsidūsti, susirauki ir supranti, kad tada, turbūt, ir Grinčui pasirodyti dar nėra vėlu. Taigi, pabambėkime.

Kaip ir visada, vienas skaitomiausių portalų Lietuvoje organizavo metų geriausių rinkimus. Žinoma, kaip ir visada, Grinčo nuomonė buvo apeita ir jo įžvalgos liko neįvertintos. Tad nieko nelieka, kaip išsiburbėti.

Metų renginys. „DHL Rally Elektrėnai 2017″, vienareikšmiškai. Kokie dar Grinčo privatūs interesai? Palaukite, jeigu to populiaraus naujienų portalo rinkimuose sportininkas garsiai gali balsuoti už save ir būti pats sau fainas, kodėl Grinčas negali balsuoti už savo renginį? Ir šiaip šį renginį savo įskaitiniu čempionato etapu pasirinko Lenkijos PZM (federacija). Taip, tai ta pati šalis, į kurią tautiečiai (ir nekurie Seimo nariai) važiuoja apsipirkti per vasario 16-ąją. Taigi, vertinant šiuos faktus, šalies nuomonė ir pripažinimas yra tikrai svarbus. Be to, Grinčas labai ruošėsi Kalėdų pavogimui ir neturėjo kada trankytis po kitus renginius. Taigi, vienareikšmiškai, šis renginys pats geriausias.

Metų lenktynininkas. Grinčas laužo standartus ir nerenka geriausių tik 2 milijonų mastu. Todėl metų lenktynininku tampa Gepardas iš „Formula E” reklamos. Medalis, žinoma, bolido kūrėjams ir inžinieriams - aplenkti tokį žvėrį, „milimetrais” tikras XXI amžiaus pasiekimas, dievaži. VAU. Tiesiog progresų progresas. Reklamą žiūrėjau du kartus vien dėl gyvūno elegancijos, tada pagalvojau, kad neatkreipiau dėmesio kaip ta formulytė atrodo ir teko žiūrėti trečią kartą. Bet ir trečią kartą mačiau tik Gepardą, kuris, greičiausiai, net nežinojo, kad lenktyniauja. Vis dar nepamenu, kaip ta formulytė atrodo su visais savo aerodinaminiais sprendimais.

Metų autosporto veidas. Ot ir pritarsiu visiems dėl Vaidoto Žalos. Visom prasmėm, jis tikras Lietuvos automobilių sporto veidas pasaulio veidrodyje: nuoširdus, prisisotinęs vitamino D, skolijantis visiems ratus, svajojantis, pavargęs ir besišypsantis, vis dar tikintis, kad „viskas bus gerai”, dirbantis ir besistengiantis. Visai kaip Lietuva, tiesa?

Perspektyviausi lenktynininkai. Negalima išskirti vieno: čia turbūt papultų visi tie, kurie per kalendorinius metus mėgino viena ar kita forma pasprukti nuo „šerifų” visame pasaulyje. idijotiškesnio sprendimo, matyt, priimti neįmanoma. BET: va čia tai užsidegimas, va čia tai motyvacija, va čia tai tikslo siekimas bet kokiomis priemonėmis!!! Ot kad tokią motyvaciją visiems profesionalams, kuriems iš tiesų sportas yra prieinamas!

Metų nusivylimas. „Subaru” gamintojo paskelbta nesąmonė dėl automobilių, kurių jie planuoja nebegaminti. Grinčas negali to komentuti, per skaudi tema. Grinčas vis dar tikisi, kad tai tiesiog didelio kiekio pilnačių, mėlynų, raudonų ar kokių ten mėnulių bei užtemimų pasekmės ir dar „atitems” ir prašviesės.

Metų džiaugsmai. Tokių nebus: Grinčas nemoka džiaugtis.

Metų optimizmas. Iki pavasario liko kokių 60 dienų.

Šį kart kreivai besišypsanti,

Visada jūsų, Šponkė

Rodyk draugams


Nacionaliniai prasidėjusios žiemos ypatumai

Gruodis 6th, 2017 Worldskicker Posted in Be temos | No Comments »

Na ir kaip gi aš be įrašo apie žiemą ir masinį tautos psichozės momentą? Nebūna taip, kaip ir Kalėdų be Grinčo. Tradicija yra tradicija, nieko čia nepadarysi.
Kaip ir visada, prasidėjus žiemai, pastebima skirtingų žmonių tendencija: laimingi žmonės, nelaimingi žmonės ir abejingi žmonės (paprastai tai tie, kurie netrukus išmins atostogų į kažkurį pasaulio užkampį su 7 kart daugiau šilumos) ir labai nelaimingi žmonės (paprastai tai tie, kurie kaip tik grįžo po tų gerų atostogų). Reiktų iš tikrųjų skirti dėmesio visiems.

Laimingi žmonės ir jų laimės priežastys.
Tai žmonės, kurie po 7-10 metų galvojimo, ar tikrai padangos naujos taip jau „fainiai”, pagaliau tokias įsigijo ir dabar gali drąsiai važiuoti, nebijodami ‚nuvožti‘ kaimynų bobutės takso. Labai verktų kitaip.

Tai žmonės, kurie ką tik išsilaikė vairuotojo pažymėjimus (ypač po nesėkmingų 10 bandymų išlaikyti teoriją), jie jau gali ‚dėti skersą‘ gatvėse ant sniego, kol sniegas to paties nepadarė jiems…

Tai BMW vairuotojai. Nors paprastai jų ‚bachūriška‘ veido išraiška ir netimptelna šypsenai, nes, arba, tai netinka prie įvaizdžio (pakeltas antakis, vairavimas ranką užkėlus taip, kad nematomumo zona išauga 15 kartų, iš dviejų antakių padarytas vienas ir maksimum i vieną pusę timpteltas lūpos kampelis), arba tiesiog baisu, kad nenubyrėtų tinkas ir nesugadintų makiažo, jei BMW vairuoja ‚katitė‘. BET. Neapsigaukit. Viduje jie baisiai laimingi, baisiai.

Tai kiti galine ašimi varomų automobilių vairuotojai. Na, šioje kategorijoje visi protingi žmonės, kurie mėgsta sniegą, bet nepasiduoda BMW provokacijai. Jie, tiesa, irgi gali vairuoti BMW, bet tai - ne BMW vairuotojai. Nepainiokite, tai - ne tas pats.

5 minutes būnantys laimingi žmonės. Čia tie, kur džiaugiasi pirmuoju sniegu penkias minutes, nukritę ant užpakalio pamiršta, kas tokio džiugaus čia yra.

Užsieniečiai. Tiesiog…užsieniečiai. Pas juos vitamino „D” daugiau.
Nelaimingi žmonės ir jų liūdesio priežastys
Lietuviai. Nes tiesiog negali eiti ‚prieš sistemą‘ ir būti laimingas. Negalima, labai labai negalima.

Neturintys vairuotojo pažymėjimų, nes 10 kart jau bandė išsilaikyti praktikos egzaminą ir nepavyko, o pinigai, skirti pirmajai ‚kregždei ant žiemos‘ buvo išleisti vairuotojo pažymėjimui.

Naujų padangų pardavėjai. Nes per mažas procentas mūsų tautiečių dar vertina naujos padangos kokybę ir galvoja, kad universalios yra geriausia. Ir į darbą ir į sodą…per sniegą ir audras su visais 5 mm protektoriaus…. A kodėl gi ne?

Dėdės ir tetos su dyzeliais ir blogais akumuliatoriais. O ką čia dar pasakoti? Juk taip ir viskas aišku…. tiesa, su dyzeliais gali būti dar kiek mažiau susiraukę: jie tiesiog nusiima pirštines jau pasiekę darbą arba savo kelionės tikslą, nes tik tada automobilis pilnai įšyla ir pradeda pūsti šiltą orą į saloną. Na, o tie, kurie turi ir dyzelį, ir netikusį akumuliatorių, atšilti pasiekę kelionės tikslą nespėja: įšalas, prie automobilio belaukiant padėti nusiteikusio kaimyno, kur kas didesnis…

Pėstieji. O čia būna įvairiai… Bet ar kada atkreipėt dėmesį, kad apie mus sako „eina susisukę, galvas panarinę, nosis nudelbę”… Bet žinokit jie neliūdni: jie po kojom žiūri, kad nenusiverstų. AR JŪS MATĖT KOKIE ŠALIGATVIAI MIESTUOSE?? Taip ir eini spoksodamas į asfaltą (ar jo likučius), kol šalia penkis kart praeina laimė, svajonių jaunikiai ir nuotakos. Tiesa, jie irgi po kojom žiūri, kad nenudribtų, tai menkas čia nusivylimas prasilenkus ir nepastebėjus.

5 minutes liūdintys žmonės. Čia tie patys, kur buvo penkias minutes linksmi. Niekada jų nesuprasiu. Tiesą sakant, net ir nevargčiau, kad suprasčiau - ir be to yra ką veikti.
Žinot, aš suprantu, kad ne pirmadienis. Ir jau ne antradienis: bet tokių bus dar daug…. ir vis bus ir bus. Ir vasarų ir žiemų. Ir linksmų momentų po penkias minutes ir po dešimt, ir, žinoma, liūdnų debesis. Gyvenimas yra toks labai rimtas reikalas, tik va, vien rimtai jį gyventi tiesiog… neapsimoka

Rodyk draugams


Apie geriausio sportinio kadro ir metų automobilio rinkimus

Lapkritis 30th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos | No Comments »

Aš jaučiuosi nustebusi. Ne, nusivylusi. Nors, turbūt, abu variantai teisingi, ir nustebusi ir nusivylusi.

Šiandien pusryčiams prie kavos turėjau net du didelius nusivylimus, kuriais soti galėsiu būti praktiškai iki Kūčių su visom silkėm pataluose. Jei taip kalbant ne visai materialiai, tai nusivylimas nr. 1 - apatija ir nr. 2 - nenormaliai hyper-didelis ribotumas. Iš esmės, abu variantus galima pritaikyti dviem skirtingiems reikalams, kurie visai tarpusavyje panašūs: tai ir Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojami geriausios nuotraukos rinkimai, ir, lygiagrečiai, ant mūsų Marijos žemės vykdomi „Lietuvos metų automobilio 2018″ rinkimai. Realiai, abu vyko, abu „ant dienų” baiginėjasi.

Nors, žinoma, ko aš čia stebiuosi: čia Lietuva, čia lietūs lyja, susiraukimo lygis progresuoja, o kas antras ne tik susisukęs, bet ir dievagojasi depresija sergantis…. na bet gerai, vėlgi, nuklydau.

Nusivylimas nr. 1. Pradėkime nuo geriausios sportinės nuotraukos rinkimo. Realiai, nuvilia ne pačios organizuojamos iniciatyvos, o mūsų nelaimingos iki kaulų smegenų tautos apatija. Norisi gerai įkrėsti tiek fotografams, tiek balsuotojams, tiek kandidatams: nes nėra nei ką rinkti, nei už ką balsuoti - sakyčiau, jokio įvairumo ir minties laisvės. Tikrai tikrai!
O tai…už ką? Iki gruodžio 5 dienos LASF komisija išreikš savo balsą už skirtingų automobilių disciplinų nuotraukas. Gerai. Akimirka smagi, bet kad…NĖRA UŽ KĄ BALSUOTI! Iš esmės, problema tame, kad apetitas auga bevalgant. Lyginant su praeitų metų nuotraukomis ir žinant, kiek ‚woop woop‘ gerų renginių šiemet buvo, kartelė tikrai yra aukštai. Bet natūralu - tai ir yra progresas.
Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl fotografai nesidaro sau NEMOKAMOS reklamos ir nenori, kad jų nuotraukos suktųsi federacijos puslapyje ištisus metus? Kur dingo Vilkyčiai su ilgu sąrašu žvaigždžių ir iki drebėjimo gražiomis avarijomis? O kur dar „Fast Lap” kadrai? Kur Baltijos šalių čempionatai? Visos žavios trasos, akimirkos ir debesis skirtingų automobilių disciplinų? Rimtai, kur?? Atsidarius nuotraukų albumą, matau ralį. Daaaaaaaaug ralio. Per daug ralio. BET. Mes turime tiek disciplinų, o patys žudome jų žinomumą. Vien renginyje, su kuriuo dirbu pati, paprastai turiu bent 30 (!!!) akredituotų žurnalistų. Vienam renginy! Tai palaukite, renginių turim ištisus metus, disciplinas - 7, o net nėra po tris nuotraukas rinkimams! Tai kur čia skaniai žmogus kavą gali gerti ryte? Mieli fotografai, rimtai? Va taip va tiesiog, abejingai? Nu nu nu, vyrai ir moterys, nu nu nu!

Nusivylimas nr. 2.
Lietuvos metų automobilių rinkimai 2018. Čia galėčiau pažvelgti kiek siauriau: tautos automobilių rinkimai. Negražu būtų man čia „lieti putas” nepateikus sąrašo, tad štai apie juos galima paskaityti čia, kaip ir pamatyti balsus, skirtus už šių metų pačius pačiausius.

Žinoma, dar nebalsavusi ir „neprispaudinėjusi”, reiškia, nematydama laimėtojų ir nelabai laimėtojų, peržvelgusi sąrašą, pagalvojau, kad bus daugmaž taip: 1 vieta: VW/ BMW, 2 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 3 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 1:0 Vokietijos naudai ir statymų kontorose baisai nykus koeficientas. Žvelgiant nuo galo, turėjo būti kažkaip ten kamštis eilėje tarp FIAT/ Suzuki/ KIA/ Ford/ Citroen/ Mazda. Viduriukas tektų visiems brangesniems fainesniems, kuriuos tauta perka susimetę penkiese ir po to važiuoja mergaičių į centriuką kabint, kaip kad MB, Range Rover, BMW (tas brangesnis su „visu faršu”). Na, o dabar tiesos akimirka; aš (beveik) suklydau!

Liūdniausia, kad tokius rezultatus prognozavau ne dėl techninių automobilių charakteristikų ir savybių, o dėl to, kas darosi rinkėjų galvoje: ogi baisiai viskas ribotai, liūdnai ir su išankstiniu nusistatymu. Toks jausmas, kad „Tautos automobilis 2018″ turi atitikti kriterijus: nieko naujo, vokiškas, bijau rizikos, geriausiai, kad būtų dyzelis, šrotai „ant kiekvieno kampo”. Aš truputį perlenkiu lazdą, žinoma, nes antroje vietoje pagal balsavimus iškart už VW ir prieš BMW dar yra „Alfa Romeo Stelvio”, bet neatmetu galimybės, kad „Alfa Romeo” pardavėjai tiesiog privertė visus darbuotojus balsuoti už šį modelį rinkodaros tikslais.
Kažkaip gaila lyderių ir kitų gamintojų, kurie iš tikrųjų gamina gerą techniką, bet negauna dėmesio vien dėl tautos konservatyvumo. Automobiliai, ant rankų nešiojami kitose šalyse, pas mus atsidūrė eilės prie dėmesio gale visai nepelnytai, nes toks vaizdas, kad technikos „gerumą” apsprendžia tautos mentalitetas. O čia mūsų tautos automobilių lyderio apžvalga svetur.


Nejučia prisiminiau vieno ryšio tiekėjo reklamą „kvadratiš iz gut” ir, dievaži, nedrįskime galvoti kitaip. Taip ir gyvenam ribotų kvadratukų pasaulyje be motyvacijos keisti ar prisidėti….Nors, cepelinų tauta atrodo ir kitų šalių patiekalus, bet čia kaltinčiau tautų maišymąsi, o ne mūsų lavėjantį mastymą. Visa kita - mūsų vidinis užsiprogramavimas būti ribotais ir sukaustytais.
Va tokie tie neskanūs nusivylimo riestainiai šiandien buvo prie rytinės kavos.

Optimizmo beiškanti, bet šį kart susiraukusi,
Šponkė

Rodyk draugams


Priežastys, kodėl per Vėlines reikia vairuoti nuomotą „Multiplą“

Lapkritis 1st, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos | No Comments »

Žinot, aš esu seno kirpimo žmogus, tiksliau, net ne žmogus, o moteris. Seno kirpimo su senu požiūriu į šventes ir tradicijas: net jei ir neturiu savo „kinderių”, reikalauju, kad tėvai puoštų Kalėdų eglę, turim savo maršrutus ir kapinių žemėlapius, pagal kuriuos vyksta tradicinis lankymas su karšto vyno atsigėrimu šalia Merkinės.

Aš nesu, žinoma, tas žmogus, kuris sako „koks dar Helovinis???”: visi kuriame savo tradicijas. Visi turim savo akimirkas. Ir tie, kurie vakar lakstė išdažytais veidais, irgi kuria akimirkas ir momentus, kuriuos prisimins. Viskas čia gerai. Tik dievaži linkiu niekam nebūti atsibudus šiandien šalia kažko, kam nuplaukė visi grimai ir, pasirodo, tik tada išlindo tikrieji demonai…
Bet aš ne apie tai. Aš apie tradiciją, kai mes lankome artimųjų kapus. Norime ar ne - kasmet žemėlapis, pagal kurį reikia važiuoti, keičiasi, plečiasi - ir taip yra pas visus. To pakeisti negalime. Tačiau, Vėlinių kamščių, eismo siaubus galime pasilengvinti. Tai va taip ir priėjau prie išvados, kad reikia vairuoti nuomotą „FIAT Multiplą”. Ir tuoj pat paaiškinsiu kodėl.


1. Kaina.
Reto šlykštumo automobilis. Tikrai. Kaip „VW Sharan” su išsprogusiomis sraigės akimis ir kirviu kapotomis rankenėlėmis… Na bet čia detalės. Turiu įtarimą, kad reto šlykštumo ji turėtų kainuoti pigiai nuomai ir bus paskutinis kitų pasirinkimas, tad kai jau visi bus išgraibstyti, ji dar lauks savo princo su balta nuomos sutartimi.
2. Kodėl nuomotis? O jums ką, kyla noras sukti galvą ir turite laiko remontams po visų švenčių? Statistiškai, per šias lapkričio šventes įvyksta tiek žioplų ir ne tik avarijų, kad dievaži. Visi reto važiavimo ir nekokybiško regėjimo savininkai, kartu su jumis, juda gatvėmis. Tai ar dabar verta gadinti savo automobilį, sukti galvą dėl remontų ir vargti? Bet kokiu atveju, nuomos kompanija išsimuš pinigus iš kaltininko, kol jūs, grąžinę automobilį į nuomos punktą, jau maloniai važinėsite savo automobiliu.
3. Gerai, nuoma aišku. Bet kodėl tada būtent „Multiplą”? Nes ji talpi. Šios šventės skirtos ne tik prisiminti jau išėjusius, bet bendrauti su tais, kuriuos turime šalia. Švęsti gyvenimą ir vertinti artimuosius ir mylimus žmones, pasakyti jiems ką jaučiame, kartu pavalgyti vakarienę, pasivaikščioti po žvakių šviesoje skęstančias kapines…. bet iki jų dar reikia nusigauti. Tai kodėl nevažiuoti vienu automobiliu bendraujant, o ne 7 atskirais ir prasilenkti? Be to, kuo daugiau galvotų taip, tuo mažiau kamščių būtų. Taigi. „Go Multipla”!
4. Nes jos nepavogs. Statistika byloja, kad ir vagišiams Vėlinės yra šventė. Ir labai pelninga. Tai kad ir nuomota, bet, pavyzdžiui, į namus grįžti iš kapinių juk norisi. Taigi, „Multipla” pati savaime yra priemonė prieš vagystes. Vien savo buvimu.
5. Nes dar labiau mylėsite savo automobilį. Jūs įsivaizduojate savo šypseną po to, kai palikę „Multiplą” atsisėsite į savo automobilį? Tą laimę ir džiaugsmą? Tai dar vienas būdas vertinti tai, ką turime. Kai po neiškepto „kotleto” gauni tikrą ir skanų „Kijevo” šedevrą arba, štai, po „Multiplos” grįžti į pasaką. Na, nebent ir realybėje kasdien važinėjate su šio modelio „FIAT”… tada ne, nelabai.

Tiek Vėlinių pamąstymų….geros šventės. Gerų akimirkų. Gerų kelionių.
Go, „Multipla”!

Visada Jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


Kiek kainuoja motyvacija?

Rugsėjis 22nd, 2017 Worldskicker Posted in Be temos | 1 Comment »

Tikrai ne 2.58 eur. Turbūt. Bent jau ne man.

Aš, kaip tikrut tikriausia moteris, sugebu būti be nuotaikos. Va, visai kaip šiandien. Ir dievaži, aš suprantu, kad nuo to nepalengvinu nei savo, nei kasininkės parduotuvėj dienos, bet: aš moteris. Man galima. Tik tada labai greit pasiekiu tą ribą, kai pradedu pykt ant savęs nes ‚Nu nu nu, taip negalima‘, o taip laiką taško tik paprasti mirtingieji, juk dienos žavumas prasideda nuo požiūrio. Tada supratau, kad toks net ne visai paviršutinis nuotaikos nebuvimas yra ne kas kita, kaip savęs nepatenkinimas. Taip, pošlieji mano, galit galvoti tai ką galvojat, minties laisvė, bet yra ir kitų savęs nepatenkinimo variantų, kai tiesiog nedarai to, ką norėtum. Labai labai norėtum…. O negali. Vienas iš tokių variantų - tas pats rašymas. Neįmanoma nusakyti to gėdos jausmo, kai matai datą ties paskutiniu savo įrašu tinklarašty. Juk niekas nemato kiek kartų tu spoksojai į tuščią lapą, ieškodama motyvacijos…. ir neradai. O tiesiog nėra motyvacijos. NĖ-RA.

Bet, kadangi visiškas savęs gailestis neįeina į mano komplektaciją, išėjau ieškoti motyvacijos. O kas geriau gali padėti rašyti, jei ne kitų įdomiai išdėstytos mintys? Juk kai negali piešti, turbūt, ieškai motyvacijos spoksodamas į kitų meno kūrinius. Na, arba į kažką gražaus, ką akis suvalgė, smegenys perdirbo ir, galiausiai, rankos perteikė ant drobės ar popieriaus.

Taigi, parsinešiau žurnalą. Visų jų kainos, tiesą sakant, panašios. Ir aišku, kad tikrai nepirkau žurnalo apie kotletus ar paskutines šukuosenų tendencijas, o apie automobilius.
Na ir ką? Va ir motyvacija nekainuoja pasirodo, tų nelemtų 2,58 eur. Pusė žurnalo - visai neaktualios reklamos (įskaitant alkoholį), kita pusė - per du lapus patalpintų fotografijų, kurios esmė - visai ne automobilis. Tiesa, jis ten yra, bet antram fone, tarantulo dydžio dykumoj iš toli fotografuoto. Ir kaip tuomet rasti motyvaciją, kai jau anksčiau įkvėpę dalykai prieš tavo norą padaryti kažką gero laimi rezultatu 1:0?
Ir žinot, kas blogai? Jie, tie žmonės, kurie kūrė tą nelemtą žurnalą, kuris netinkamas net langams valyti (popierius per brangus panaudotas, nenuvalys gerai), lygiai taip pat neturi motyvacijos! Reklamos kiekis žurnale pasakoja apie tragišką šios dienos situaciją ir blogus žurnalo pardavimus, kaip ir suplonėjęs pats skaitalas, o nenormaliai persotintas nuotraukomis turinys, iš serijos „reikia - nereikia, nesvarbu, dedam”, tik patvirtina, kad žmonės neskaito. Žmonės žiūri. Fuj tie žmonės. Tingėti negarbinga, tingėti negražu, bet ėmė ir aptingo tauta mūs pamažu..
Žmonės tingi ne tik skaityti, bet ir galvoti. Kalbėti. Stengtis. Kurti. Mokytis. Progresuoti. Žmonės nenori mokėti pinigų, bet tikisi, kad apelsiną atneš ant lėkštutės ir jau nuluptą. Žmonės nenori valgyti to apelsino, kol jis nesuskirstytas į skilteles. Žmonės nebenori mechaninių pavarų dėžių, nenori išlipti iš automobilio pirkdami kavą, nenori patys plauti automobilių. Turbūt, žmonės jau ir užpakalio patys valytis nebenori. Žmonės užkuria tą patį rutinos ratą, į kurį įtraukia visus aplink ir sukasi visi nuobodžioj senoj surūdijusioj karuselėj.
Žmonės pasidarė nuobodūs. Blogiausia, kad tokie žmonės, kurių, beje, yra didžioji masė, diktuoja madas visur: nuo drabužių parduotuvių ar produktų išdėstymo lentynose iki automobilių ir vis didėjančio „pilko dyzelio” efekto. Netikite?
Lygiai taip pat, ieškodama motyvacijos, pradėjau galvoti: ką norėčiau nusipirkti, jei kas nors ant stalo padėtų sumą pinigų. Tarkime, 15 000 eurų. Arba 30 000 eurų. Čia ne tokioje sumoje esmė. Bet tiek ieškant automobilio už 15 000, ar už kitą mano paminėtą sumą skelbimų portaluose, rezultatų sąraše - tikra nuobodybė. Tikrai! Taip viskas liūdna, nuspėjama ir netraukia akies, kad… kad apie kokią motyvaciją kalbame???
Kur ryšku, kitaip, kažkas provokuojančio? Kur kitokie sprendimai, tas visas dinamiško pasaulio atspindys? Kur ne robotukų armija, o mąstymas ir originalumas? Žinot kur? Ogi pridėjus dar porą nuliukų prie mano parašytos sumos. Va kiek kainuoja kūrybingumas, ambicija, pareiškimas ir išsišokimas tarp pilkų dyzelių.

Va kiek kainuoja motyvacija.

Ir tiek verti šį kartą ne tik mano mylimi keturračiai monstrai, bet ir žmonės, mąstantys kitaip, besielgiantys kitaip, gyvenantys kitaip, kuriantys ir besistengiantys, o ne laukiantys nuluptų ir skiltelėmis padalintų apelsinų.

Pažadu, sekantis įrašas vėl bus apie tuos, kuriems senokai turėjau atiduoti duoklę. Neseniai po ranka buvo pasimalęs ir per „DHL Rally Elektrėnai” sąžiningai atidirbęs Citroen Spacetourer - šviežias, kvepiantis dažais, o po ralio - dar ir pasidengęs adrenalinu prisotintomis ralio dulkėmis. Sakyčiau, vertas ne tik žvilgsnio, bet ir klavišų paspaudimo parašant. Taigi, pasitaisysiu.

Motyvuoto jums savaitgalio,

Visada Jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


..Nes dėl skonio nesiginčijama!

Gegužė 8th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos | No Comments »

Koks klausimas gali būti sunkiausias? Apie klaidas? Laiką? Kur išvažiuotum jei turėtum galimybę apsispręsti per 5 minutes? Jei galėtum išgelbėti tik šuniuką ar tik kačiuką, kurį gelbėtum?
Žinot, koks sunkiausias klausimas benzingalviui?…Kuri ta vienintelė. Keista, bet paklausus, kuris aktorius (kaip moteris, pradžiai turiu pasakyti tą vyriškąją giminę) ar kuri aktorė tau atrodo seksualiausia ar gražiausia? Na, arba danininkė? - Atsakymą gavau greit. Ir nebuvo ‘Žinai, gal Uma, nors neeee, gal Angelina tais gerais laikais,..nors pala, Rihanna tokia visai valgoma”… Kažkaip, viskas buvo paprasčiau ir konkrečiau, nei paklausus apie mažylius, kurie gimsta su skirtingo dydžio širdimis ir keturiais ratais. Ir, beje, tai - žmonių rankomis kurti šedervai.

Kai paklausi, kuri yra pati pačiausia iš šedevrų, kai kurie galime pateikti sąrašus. Mažesnė dalis apsiriboja “top 3″, o nykstanti rūšis užtikrintų gali tiesiog ir naktį pažadinti išpyškinti savo favoritą… Bet paklausinėjus, radau keletą išvadų. Mėgstu aš tokias :) .

1. Raudona spalva patinka ne tik mažam, durnam ir mokytojui. Dar ir bendzingalviui. Didelė dalis gražuolių, iš tikrųjų, raudoni…gaaal ir kiek skirtingais atspalviais, blizgėjimo lygiais, bet…raudoni.

2. Tiems, kurie galvoja, kad jaunimas nevertina istorijos bei palikimo, baisiai klysta. Didžioji dalis žaviausių ir podiumo girietinėlė - klasika, prieš kurią norisi nukelti kepurę jos neturint, o reveransus daryti net ir su džinsais bei sportiniais bateliais, be vakarinių suknelių: didžioji dalis - žavūs provokatoriai, kuriuos gyvai pamačius, turbūt, užimtų kvapą…o jei netyčia visi žavieji papultų į kamštį juos bestebint, taip ir uždustum: smegenys nebesiųstų impulsų kvėpuoti dėl laaaabai stiprios magijos ore…

3. BMW vairuotojai nėra idijotai. Tai gilus mitas, kurį po tyrimo galiu paneigti. BMW vairuotojai turi skonį, gerbia klasiką, istoriją ir šedevrus, kurių didžioji dalis opelių, citroenų ar toyotų vairuotojų net nepažintų. Ir čia dievaži ne apie modelius ir markes: čia apie gyvenimo būdą… BMW vairuojantis žmogus nėra BMW vairuotojas. Jis yra BMW vairuojantis Žmogus.

4. Vyrai yra išrankesni automobiliams, nei moterims. Čia faktas, kuris, sakyčiau privertė tapti ‘vieno antakio žmogumi’ kuriam laikui. Aš, asmeniškai, beveik likau ištikima moteriškai prigimčiai ir ilgai blaškiausi tarp nenormaliai ilgo sąrašo bolidų, siekdama įvardinti patį pačiausią…. Tuo tarpu, vyrai, šioje vietoje, neatsiliko. Taigi, faktas, kad vyrai žino ko nori, netyčia….pasineigė :)) .

5. Fiat Multipla gavo du balus. Duomenys tyrimui perduoti psichikos patikrinimo centrams pagal IP adresus ir gyvenamąsias vietas. Nepykit, viskas jūsų pačių labui!

6. Japonija vs Vokietija 1:1, Anglija jau persirengimo kambariukyje, tuoj išbėgs, Italija vis dar laukia savo pasirodymo. JAV mokosi futbolo taisykles, poreikis juntamas… Tokie duomenys, statistiškai, pagal favoritų regionus.

7. Automobiliai ne visada atspindi asmenybę. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa…Šernas jai padeda.

8. Didelius automobilius myli dėdės su mažais…EGO. Ir tetos su dideliais…principais. Ot ir ne! Visai. Atvirkščiai kažkaip čia gaunasi ir, iš tikrųjų, džiugu.

9. Amžius nesvarbu. Gali būti ir su patsosu, gali būti ir be… Gali būti su 10 ekranų, gali būti tokio nematęs. Gali būti su autobuso dydžio vairu, gali būti su automatine pavarų dėže kaip „fūroj“… gali būti mažytis, gali būti ilgas kaip lietuviška žiema. Gali būti aukštas, kad obuolius rudenį nuo medžių nupurtytų, o gali būti priguldęs prie žemės, kad po tvora lystų, jei be raktų grįžtum namo… Niekas nesvarbu. Arba drugeliai skraido, arba ne. Kažką primena, tiesa?…:)

10. Atvirumo momentas. Nežinau aš to gražiausio aktoriaus. Ar aktorės. Bet žinau, kad Eleonora, greičiausiai, bus mano dukros vardas….

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie burzgiančius santykius - visai rimtai

Vasaris 16th, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos | 1 Comment »

Kažkaip lūkuriavau ir atkreipiau dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelėje išsirikiavusius bolidus ir kas per žmogai magiško mygtuko paspaudimu priversdavo juos sumirksėti pripažįstant šeimininką, užsikurdavo ir nuvažiuodavo. Tada atvažiuodavo kiti „bosiukai” ir jų murkiantys augintiniai.
Tada pagalvojau….o kodėl vieni automobiliai norimi labiau, kiti mažiau? Kodėl kad ir kaip kartosime, kad dėl nuomonių nesiginčijama, taip pat baigsis su tam tikrom automobilių markėm, kaip būtų pasodinus tikrus Žalgirio ir Lietuvos ryto komandų fanus prie vieno stalo ar uždarius kartu pirtyje? Kuo charakteristikos vienus suvilioja, o kitus atbaido?
Žinoma, tikri bachurai niekada nepirks tokio pačio bolido, kokį turėjo „dūchas” iš gretimo kiemo Šilainiuose (likusiai Lietuvos daliai, ne Kaunui, paaiškinu, kad Erelių mieste tai vienas ‘bachūriškiausių’ rajonų su dar gyvom „panetkėm”). Bet iš tikrųjų, kodėl vienas, paprastai žiūrint, metalo gabalas su įmontuotu varikliu ir diržų instaliacija bei ‘bakeliais’, sėdynėm ir kompais ir panašiai, yra „fainesnis” už kitą tokią pat instaliaciją, tik kitu pavadinimu?
Na ir žinot, ką mano mažytės voveriškos smegenys išmąstė? Visus atsakymus įmanoma rasti automobilių pardavimų salonuose, kuriuos galima būtų pavadinti, laikinaisiais būsimų augintinių namais bei žinutėse, kurios ištransliuojamos marketingo specialistų į plačiąją visuomenę. Niekad AUDI nesakys „nepirk manęs, nes BMW yra geriau”. AUDI sakys „aš turiu būtent tai, ko tau reikia”. O kadangi mes kiekvienas esam mažas pasaulis su savo vertybėm, gyvenimo būdais ir norais, tai ir tas „tai, ko reikia”, nebūtinai atitiks kaimyno, su kuriuo net gi kartais visai kepi šašlyką ir tau jis visai telpa į normalaus žmogaus kategoriją (Erelių mieste tai - labai gerai). Bet tu vis tiek jo nesuprasi. Tu jo Volvo S60 pirktum įmonei, ar darbuotojams. Kaip ir Skoda Octavia. O VW Golf apskritai yra vadybininkų mašina, Renault tik tiems, kurie visai nieko nesupranta apie mašinas ir geriau apskritai važinėtų Mersais ar Skodom (žiūrint kuris pirmasis atvažiuos į autobusų ir troleibusų stotelę).


Bet realiai, žinote ką? Nieko jūs nesuprantat. Visi jūs teisūs. Ir tas, kuris vairuoja BMW, ir tas, kuris alpsta, kaip nori Alfa Romeo Gulia. (Išskyrus Fiat Multipla vairuotojus. Vis dar jų nesuprantu. Nebent automobilis yra tarnybinis senelių namų bolidas ir vežioja visas bobutes ir diedukus savaitgaliais pramogauti: talpumas geras dalykas.).

Pasižiūrėjau aš paskutinį Format67 video, kurį jie susuko apie BMW M4 su Akrapovic išmetimu, ir man toptelėjo, ką turi BMW: jis pavargusių žmonių automobilis. Aš nesakau senų, aš sakau PAVARGUSIŲ. Nuo galvos skausmo, nesąmonių, verslo sandorių, susitikimų. Tokių žmonių, kurie užstrigo „Dirbk, pirk, mirk” mechanizme, kurie bando uždirbti viso pasaulio pinigus ir juos gal net gi kažkada uždirbs. Bet šiandien, būdami materializmo kalėjime, dirbdami dėl koncepto „Pinigai = laisvė. Kada nors”, jie tiesiog,…pavargę. Uždarai duris. Išeini į savo pasaulį, apkabini vairą, užkuri motorą….ir lauki, kol tas komerciniuose pranešimuose pabrėžtas laisvės pojūtis persmelks ir pats nepajusi, kad šypsaisi: šį kart ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori. Nes kad ir laikinai, bet tu gavai savo „High performance and freedome”. Jis juk paprastas, supranta tave, nereikia aiškinti ir įrodinėti, jis tiesiog…žino. Nereikia ginčytis kaip su moterimi dėl menkų kaprizų, neužsikūrimų, užšalusių laidų ar bagažinių pakėlimo mechanizmų, kaip visada gali nutikti įsigijus itališkąjį Alfa Romeo.

Bet būtent tai žavi Alfa Romeo. Maži, moteriški kaprizai…Dailios linijos, akį traukiančios formos ir šiek tiek neaiškių problemų, kurios tik parodo, kad ne tik su esi burzgiančiuose santykiuose su Ja, bet ir Ji su tavimi. Juk jeigu nezyzia ir nerodo kaprizų, reiškia nerūpi. :)
Prancūziški kaprizai ir nenoras mokytis užsienio kalbų juntamas ir jų technikoje: „Tu desteste ou tu adores (arba nekenti arba myli). . Nori kaprizingo? Imk. Bet kai tik perprasi jo dialektą, turėsi ištikimą kelionių draugą.

Matote? Vieni ieško patys savęs ir poilsio ir laisvės, kitiems - burzgiantys santykiai - kur kas daugiau, paremti abipusiu ryšiu. Nes jai galima niurzgėti. Net gi reikia, kad ji niurzgėtų. Tretiems - reikalingas draugas. Ištikimas, paprastas draugas… Kaip ir - kiekvienam savo. Kaip ir kiekvieno pasaulis - savitas. Kiekvieno burzgiantys santykiai - kitokie. Ir aš - visai rimtai.
Bet čia tik aš ir mano Šponkiška nuomonė.
Gražios ir saulėtos likusios Lietuvos nepriklausomybės dienos,

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams