BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nes lenktynės yra visada daugiau, nei bolidai

Liepa 25th, 2016 Worldskicker Posted in Rally No Comments »

Kiek kartų gyvenime esame treptelėję koja ir pasakę „viskas. gana. kiek galima? Metu šitą reikalą.”? Netikiu, kad taip nebuvo. Niekaip! Visada atsiranda ta riba, kurią vos kojų pirščiukais perlipę, perpildom statinę emocijų tuo paskutiniu lašeliu.

Taip ir man būna su lenktynėmis. Nori ar ne, lauki ar nelabai, suima toks keistas ‘trept-pyktis’, kada atrodo, jog viskas, gana. Toliau nėra kur. Vaaaa būtent šitoj vietoj ir pradeda mažytės, uodo dydžio, abejonės, ar tu teisingai ką nors veiki, augti iki žirafos dydžio. Kaip tik tada ir prireikia tokio gero spyrio į užpakalį (kiti tai vadina motyvacija), kad ir toliau judėtum į priekį.

Taip ir su tomis lenktynėmis. Aš visą laiką akcentuoju, kokie nenormaliai svarbūs yra bolidai mano gyvenime. Ir tai akcentuoju, nes galvodavau, kad jie kažkokiu stebuklingu būdu tampa antrojo plano veikėjais, išstumdami į priekį pilotus, po savimi paslėpdami savo daktarus - mechanikus (supraskite, vyrai dirba) ir pit-box kampe besislepiančią dar pusę komandos, be kurios „taurių laimėjimo momentas“ niekaip negalėtų įvykti.

Lenktynės susideda iš daug daug žmonių: teisėjai, varžybų vadovai, žavios damos sekretoriate, boksų statytojai ir tentų kabintojai, palapinės su prekėmis iš serijos ‘reikėjo tos dalies vakar’, apsauga ir organizatorių personalas, maisto gamintojai ir valgytojai, fotografai ir filmuotojai, pilotai ir jų šeimos nariai motyvatoriai, mechanikai ir komandų vadovai…ir tik tada bolidai. Žinoma, dėl kurių visi ir susirenkam… Visi dėl to paties tikslo nemiega: vienodai, bet skirtingai vienu metu. Tik vieni savo pergalėmis lipa džiaugtis ant scenos, kol kita pusė komandos surinkinėja laikinąją gyvenamąją vietą trasoje, rūko nuovargiu persunktą pergalės cigaretę prie scenos ant laiptų, ar skambina žmonai, norėdamas pasakyti, kad „vyras paklydėlis” pagaliau jau grįš namo…

Lenktynės susideda iš daug sekundžių adrenalino ir nepakartojamų akimirkų, iš daug keisto streso, bėgiojimo ir pamiršimo apie pasaulinius karus, naujienų portalus ar pakeliui autostradoj apvogtą šaldytuvą -nes būtent apie tai kalbėjo visą savaitę per žinias. Na, žinote, kaip tik tada, kai tu gyvenai lenktynių rėžimu.

Kartais atrodo, kad lenktynės toks geras geras „puzlis“: jei žinosi kur pradėti, sudėsi greičiau ir kitą kartą galėsi papasakoti kažkam, nuo ko pradėti. Šalia to, ne tik turėsi gražų paveikslą ant sienos, bet ir patirties - kaip ir ką galima padaryti geriau.

Kaip sakė viena favoričių komandų lenktynėse (tiesa, ir tiesioginiai konkurentai, bet juk niekas netrukdė juos mėgti ir tyliai palaikyti) - „One team - one family”. Tad kažkaip nereiktų pamiršti, kad lenktynės - yra visada daugiau, nei tik bolidai.

Visada jūsų, automobilių sportui atsidavusi,
Šponkė

Rodyk draugams


Nacionaliniai ralio ypatumai, „force majeure” ir minusas piniginėse

Sausis 28th, 2016 Worldskicker Posted in Rally No Comments »

Kažkaip pamenu dar praeitais metais vykusias diskusijas apie ralio atšaukimą dėl visai nelietuviško sniego trūkumo. Bet ką jau čia, praeiti metai, lyginant su šiemet, tiesiog „daigeliai”. Šiemet žiemos ralio trasose ir jos prieigose galima ryžius sodinti: vandens kiekis tikrai pakankamas. Tiesa, pernai apie ralio atšaukimus diskusijos vyko savaitę iki ralio, kai, tuo tarpu, šiemet klaustukai pradėjo kilti kai vienas po kito iš ralio ėmė trauktis greičiausieji ekipažai.

O to tikrai reikėjo laukti? Kol visi žiūrovai, spec. tarnybos ir lenktynininkai jau kiek pasimetę žiūrėjo  pro langą į ryžių plantacijomis virstančius kelius, radijo balsas visus ramino, kad viskas čia gerai ir įšalas siekia gilius žemės klodus….vadinasi, planuokitės, tauta, išvyką į Aukštaitiją. Ir, kadangi yra tekę pridėti leteną prie ralio organizavimo, kažkaip, atšaukus renginį, nejučiomis galvoj prasidėjo matematika ir tyliai išsprūdo ‘ujjjj’… Lietuviais būdami, paskaičiuokime kitų pinigus.

Žiūrovo minusas kišenėj. Norite tikėkite, norite - ne, bet į šį ralį žmonės veržiasi per galvas (tik ne šiemet, žinoma). Ralio atšaukimas paskutinę dieną visai nepadėjo tiems, kurie buvo pasiėmę po 3-4 dienas „atchodams” (lietuviškai - periodas, kuomet, tarkime, adrenalinas, šalinasi iš organizmo), rezervavę sodybas per „booking.com” ir gaus mokėti netesybų. Duokdiev, ne visi dar pirko debesis tauraus gėrimo tinkamai kūno temperatūrai palaikyti. BET didžiausias minusas - moralinis. Daug nusivylimo. Labai.

Minusas dalyviui. Jau nekalbant apie tai, kad buvo supirktos padangos (kaip žinome, žiemos ralyje ekipažai startuoja ypatingai „apžėlusiomis” metalu padangomis), pasirūpinta kuru, nakvyne, mechanikais, paimtos išeiginės darbe, tai dar - sumokėtas startinis mokestis ir, greičiausiai, po susipažinimo šiandien važiuojant trasose - netikėtos išlaidos plovykloms ir, duokdiev, ne servisams. Galima sakyti, kad, bet kokiu atveju, jie būtų tai išleidę jei ralyje būtų startavę? Na taip, tik tuomet turėtų vieną įskaitytą ralio čempionato etapą iš 7, pro ausis einantį garą dėl adrenalino ir kalną nuotraukų savo rėmėjams. Tiesa, daugelio išlaidų būtų galima buvę išvengti, jei apie ralio atšaukimą būtų pradėta kalbėti anksčiau, kad ir savaitę prieš, kaip štai, pasielgė latvių ERC etapo organizatoriai.

Aišku, galima tikėtis, kad organizatorius grąžins startinius mokesčius. Bet palaukit, vyrai ir moterys, juk komandos jau važiavo, kelią sugadino, atstatyti reiks (pirmą kartą per 10 metų), o, štai, ir dokumentuose numatyta:
„4.11. Starto mokesčio grąžinimas
Jeigu ekipažas, sumokėjęs starto mokestį, dėl pateisinamos priežasties negali dalyvauti varžybose, jam grąžinama 50 procentų starto mokesčio. Atšaukus varžybas dėl „Force majeure” aplinkybių, Dalyviams grąžinama 50 procentų starto mokesčio. Jei paraiška nepriimama - grąžinamas visas starto mokestis.“ Tiesa, tai galioja tik tiems ekipažams, kurie iškentėjo susipažinimo su trasomis siaubus ir išlaukė momento, kada oficialiai buvo nutrauktos varžybos…Nedrąsus technikos gadinti nepanorę ralistai, grąžinę GPS ir pasakę „ne ryžiams ir purvo vonioms” net ir čia nesutaupė..Juk jau startavo!

Minusas? Minusas.

Minusas organizatoriaus kišenėj. Dabar apie tą ralio matematiką ir „ujjjj”, nuskambėjusį galvoje.

„Halls WInter Rally” visad buvo ypatingas tuo, kad kelių lyginimas ir atsatymas jiems niekad nebuvo prioritetas nr. 1, jie galėjo invesuoti į žiūrovų zonas, koncertus, apsaugą, teisėjus, puikią infrastruktūrą ir dar puikesnę informacijos sklaidą.

Kartais būna, kad ralio draugai ir partneriai finansiškai „ačiū” pasako po renginio. Taigi, avansai, kuriuos teko sumokėti teisėjams, ralio žmonėms, spec.tarnyboms ir apsaugai, scenos ir pakylų bei „garso ir vaizdo” montuotojams, bei dėdėms ir tetoms su mikrofonais….tiesiog paskendo ryžių laukuose. O jei finansiškas „ačiū“ ir įvyko, panašu, kad lygiai taip pat organizatoriui teks partneriams atsakyti „labai prašom“. Ir iš kur tu, paprastas žmogau, gali dalyviams grąžinti visą sumokėtą startinį mokestį?

Štai, kaip paprasta. Minusai šen, minusai ten….štai jum ir organizaciniai ralių ypatumai. Net ir puikiai žinomu LIetuvoje organizatoriumi buvęs, gali ne tik užsitraukti gamtos rūstybę, bet ir dalyvių ir žiūrovų nepasitikėjimą. Juk perspėti buvo galima?

Besiklausanti už lango ūžaujančio vėjo su lietumi,

Šponkė

Rodyk draugams


Apie ralį…trumpai

Rugsėjis 17th, 2015 Worldskicker Posted in Be temos, Rally No Comments »

Aš ne apie tą, Palangos 1000 km ralį, aš apie ralį-ralį.

Kažkaip būna, kai turi tiek daug pasakyti ir nežinai, nuo kur pradėti, tada sutalpini toną padrikų sakinių į čia ir dar pusmetuką taisai gramatines klaidas, gimusias siekiant minties nepamesti… bet kartais galvoj taip tylu, kad nebegali net ir per padidinamąjį stiklą įžvelgti nei kur minties pradžia, nei pabaiga…

Ir dažniausiai taip nutinka su raliu. Pusmetukas darbo, mėnesiukas bemiegių naktų ir dar pora savaičių po to, gąsdinant kaimynus riksmais apie a lia ralio įvykius. Galiausiai, dar yra ralio pradžia ir finišas: momentas, kai gaminant morengus tu pašauni juos į orkaitę ir tikiesi, kad nesubliukš. Momentas, kai bijai net ir kvėpuoti, nes sergi už visus važiuojančius. Kiekviena avarija kažkaip savaip primena tą faktą, kad kažkur kairėj pusėj po šonkauliais turi širdį, retsykiais nusiridenančią iki kulnų ir grįžtančią atgal….

Jautiesi kaip mama, paleidusi vaikus žiemą pačiuožinėti rogutėmis: kaip ir saugu, bet nežinai, kuris ant rogučių, kas po jomis, o kuris drąsuolis jas tempia.

Realiai, tik po ralio norisi prisėsti po medžiu su viskio stiklu rankoj. nekalbant. Kai visi grįžta namo (supraskite, į serviso zoną), o greitosios vairuotojas iš nuobodulio visus kryžiažodžius išspręsti spėja. Va tada pradedi kvėpuoti iš naujo….

Kiek nežinanti, kaip atrodys jos kiti metai,

Šponkė

Rodyk draugams


WRC etapas Lietuvoje

Birželis 30th, 2014 Worldskicker Posted in Rally 2 Comments »

Šį kart, net nesinori šmaikštauti pavadinimo ieškant ar alegorijas formuojant.

Šį kart užpuolė toks gilus nusivylimas ir gėdos jausmas iki pačių kulniukų dėl to, kaip pasitikome mano svajonę Lietuvoje: parodyti tai, ką turime geriausio: greičio ruožus, svetingumą, meilę automobilių sportui ir ralio kultūrą.

Ne, nereikia purkštauti anksčiau laiko: aš tikrai esu teigiamai ir naiviai, pozityviai nusiteikusi moteriškė automobilių sporto atžvilgiu. Kad ir kiek „guzų“ užsidėjau eidama automobilių sporto keliais, kažkur širdelės kampelyje drebėjo mažyyyytis vilties jausmas „O gal čia tik tavo asmeniškumai įkvepia tiek daug kritikos viskam, ką girdi apie ralio organizavimą Lietuvoje”. Ech, bet norisi pabrukti uodegą ir slėptis po dzūkijos egle kaip labai gėda buvo dėl Lietuvoje suorganizuoto (na ne, tiksliau neorganizuoto, bet įvykusio savaime) pasaulinio ralio etapo. Norėčiau pateisinti, bet negaliu: jau nevertinant šios galimybės automobilių sporto rinkos perspektyvoje, vien ekonominiu ar kultūrinio išprusimo atžvilgiu buvo galima padaryti tiek…DAUG. Pateikiant ir įrodant darbais, kad Lietuva - ne trečio pasaulio šalis, ką tik sužinojusi apie WRC ar kone tą faktą, kad maišelis - ne glamžomas stiklas. O dabar natūraliai atrodo, kad mes tik ką atradome tušinį ir jį naudojame vos ne tiek tatuiruotėms, tiek brangiausiems pasaulio ralio dalyviams pasitikti.

Greičio ruožai, arba lėtasis pasivėžinimas dzūkijos miškais (lot. lėtijus gamtijus apžiūrijus - gribautijus). Į klausimą, ar miškuose galima būtų auginti bulves - atsakyta. Greičiausiai, vagos likusios iki šiol… Jau nekalbant apie „šluotos“ nebuvimą arba greičio ruožo atidarymo/ uždarymo procedūras. Nežinau….galbūt kažkur tušiniu kas nors užrašė „Jau” arba „Atšaukta“, na, o aš moteriško išsiblaškymo kupina, ėmiau ir nepastebėjau…Ir nesinori minėti to fakto, kad šalia parinktų arimų vos ne 5 km nuo parinkto greičio ruožo nuobodžiavo malonūs važiuoti žvyriniai (ne smėliniai) keliai.

Svetingumas. Na, čia nieko blogo negaliu pasakyti. Tušinį, ką tik atrastą brangiausią materiją (po alaus skardinių) naudojom? Naudojom. Pagal tradiciją stovėjom arčiau greičio ruožo, nei galima? Stovėjom. Skardinėmis svetingai apmėtėm? Žinoma. Vadinasi, viskas atlikta.

Meilė automobilių sportui. Oj, ją pareiškė visi: organizatoriai, žiūrovai, darbuotojai. Vienas nuo kito užsikrėtę masiška WRC banga nepirko bilietų, nežiūrėjo ar pirko bilietus, numojo ranka į patį organizavimą ir tiesiog, greičiausiai, buvo religingi…palikdami viską Dievulio valioje: kaip bus, taip.

Iš tikrųjų, labai….labai gaila. Ir labai labai gėda. Prieš važiavusius dalyvius tiek iš viso pasaulio, tiek iš Lietuvos: jiems lygiai taip pat, greičiausiai, buvo gėda suktis tarp nusivylusių ir ištaškiusių rėmėjų lėšas ant važiavimų Lietuvos arimuose, kurie dar pirmosiomis ralio minutėmis buvo vadinami greičio ruožais. Gėda prieš atvykusius susipažinti su Lietuva ir jos kultūra. Gėda prieš laukusius įsimintino Lietuvai ir PASAULIUI įvykio. Gėda už ekonomiškai neišnaudotus variantus. Gėda už nesuteiktas galimybes ir pervertintas savo galias, ar, nežinau, numojimus ranka priimant sprendimus.

Kartais norisi tikėti, kad visas WRC važiavimas Lietuvoje buvo organizuotas kažkieno kito, nežinančio Lietuvos. Žmonių grupės, nepažįstančios mūsų krašto.

Ko galima tikėtis nacionaliniu mąstu, jei pasauliniu lygiu takelius į arimus nurodome tušiniu?

Galbūt tiek to atodūsio…Ech.

Labanakt.

Visada Jūsų,

Sheila

Rodyk draugams