BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip Šponkė klevo lapą and BMW klijavo

Lapkritis 6th, 2015 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw No Comments »

Ir ne tik ta Šponkė tą klevo lapą klijavo, bet jai netgi pavyko ir savaitę su juo pravažinėjo. Ir ne bet kada pravažinėjo, o per visų šventų super-sraigių varžybų, siaubingai lėto judėjimo ir perkrautų automobiliais kelių savaitgalį.

Pradžia. Viskas prasidėjo kartu su karų „BMW vs Stotelės” serija, kur nelygioj kovoj (stotelės negali bėgti) BMW laiminėja rezultatu „DAUG:0“. Tada seka straipsniai, po jais - visada susiraukusių „nieko neveikėjų“, interneto komentavimo specialistų atsiliepimai….ir štai, užsiklijavau ant Bembio užpakaliuko gražų klevo lapą ir savaitei išvažiavau į gatves. Eksperimento biudžetas visai nedidelis: prireikė vieno BMW, kuris (oho, kaip patogu) jau laukė po langu, vieno lipduko (87 euro centai) ir trijų pakelių ramunėlių arbatos (reabilitacijai).

Eksperimento tikslas ir apimtis. Visi, važiuojantys, vaikštantys, pažįstami ir nelabai. Realiai, visi, kurie mato ir žino, kas yra žalias klevo lapas bei turi nuomonę apie BMW arba apie pradedančius vairuotojus: tai ir buvo tas taikinys. Ko aš norėjau šitaip ‘išsišokdama’? Pajusti (arba nepajusti, duokdiev), kaip gyvenimas gatvėje bevairuojant pakinta kardinaliai dėl vieno kvadratuko ant bolido.

Rezultatai. Po savaitės, tiksliau, visos savaitės eigoje, kažkaip man visa visuomenė pasidalijo į kelias grupes. Kažkur mažesnės, kažkur didesnės…Bet rimtai, kaip avytes galėjau pagal vilną visas surūšiuoti. Tik ne pagal garbanas, o pagal tai, kaip jie elgėsi šalia netikėtai pažaliavusio mano Bembio. Taigi, pradėkime nuo mažiausios grupelės iki didesniųjų.

Aš. Noriu ar ne, bet save irgi turiu išskirti. Pradžiai dėl to, kad jaučiau nesveiką gėdos jausmą, kai turėjau užsiklijuoti lipduką. Net ir klijuodama mintyse kartojau, kad jeigu kas nors pamatytų, pasakyčiau „It was not me, someone did that!!!”. Galiausiai, užsiklijavusi pamiršau, kad….užsiklijavau. Už tai - man antras minusas, nes turint BMW visad į automobilį reikia eiti sėstis pro jo užpakaliuką, užmetant akį, ar niekas nepavogė ‘parktronikų’… BET. Turiu vietą pliusą: savaitę važinėjau dar pareigingiau, nei visada, vairavau abiem rankomis ir sąžiningai dirsčiojau į visus veidrodžius iš eilės. Na, kad nesukelčiau įtarimų. Tiesa, greičio viršijimas buvo minimalus ir tik būtinais atvejais. Žodžiu, 2:1, aš žaliųjų naudai pasakyti galiu mažai gero: buvo gėda ir norėjosi slėptis už įsivaizduojamų užuolaidų.

Panikos grupė, arba jeigu jų reakcija būtų animuota, matytumėm juos bėbėgančius į tolumą keistai keliant kojas, kuomet fone girdėtųsi „Aaaaaaa…….”. Realiai, momentais pasijaučiau kaip žmogus, kuris iš karantino palatos savavališkai išėjo į plačiuosius ligoninės koridorius. Arba nykštukas nosis. Arba nežinau….baisiai raupsuota Šponkė, kurios vengimo vardan, individai pačio įvairiausio kalibro bolidais vos ne šaligatviais stengėsi laikytis saugaus atstumo. Tiesa, įdomiausia tai, kad dalis jų lygiai taip pat priklausė „klevinių“ būreliui.

Provokatorių grupė, arba „žė kaip užkišiu dabar”. Va šalia tokių atsidūrusi pagalvojau, kad kartais, greičiausiai, dėl avarijos kalti ne tie šviežiai kepti vairuotojai, o tie visi pažeme skraidantys kelių ereliai ir varnos, visai visai tyčia užkišinėdami, pypsindami, nesilaikydami jokio atstumo ir gąsdindami netikėtais vairo sukinėjimais. Tiesa, pastebėjau, kad toks psichologinis sutrikimas dažniausiai pasireiškia tarp ganėtinai jaunų piliečių. Turiu įtarimą, kad tokių, kuriems dviejų metų stažas suėjo prieš savaitę ar dvi. Paprastai tokiems individams tik tik pradeda kaltis erelio sparnai ir jie, jausdami kutenimą nugaroje, keistai muistosi kėdėje. Manau, dėl to ir atsiranda tie visi jų keisti manevrai keliuose.

Pėstieji su per daug kofeino. Taip pavadinčiau žmones, kurie spygavo ir iki klevo lapo užklijavimo, kai sustodavau prie pėsčiųjų perėjos. Dar turiu versiją, kad jiems BMW fobija arba alergija: tiesiog akys padidėja pačios, o nervinis tikas įsimeta ne į antakį, kaip įprasta, o į kojas, ir žmogus, vietoj ėjimo per perėją, tiesiog pradeda bėgti… Tiesa, šios grupės žmonių elgesys nepakito. Turbūt, dėl to, kad jie tiesiog nežiūri į BMW užpakaliuką.

Kaimynai. Turėjau juos paminėti. Kaip sau nenoriu, jie irgi sureagavo į tai, kad ant mano bolido atsirado klevo lapas. Visų šventųjų savaitgalį bolidas vaidenosi po tėvų namų langais ir galiausiai jiems teko aiškintis, kad „Ne, mūsų dukra teisių nepragėrė”. O ką dar galima pagalvoti, kai valstybė pirmauja pagal pomėgį vartoti alkoholį?? Kad aš šiaip sau po 10 metų važinėjimo klevo lapą užsiklijavau??

Normalūs. Ši grupė žmonių mane džiugina labiausiai. Ne dėl to, kad ten kas antras klounas, o dėl to, kad jie YRA. Čia tokie žmonės, kurie į visus eismo dalyvius žiūri vienodai, jeigu nesielgi kažkaip neadekvačiai. Čia žmonės, kurie atsako už save, savo manevrus ir kultūringai juda iš taško A į tašką B be jokio išankstinio nusistatymo ar smerkimo, netgi jei tu esi Šponkė su klevo lapu ant BMW su chromuotais („čigoniškais”) numerio rėmėliais. Jie tiesiog yra normalūs žmonės, kurie nepuola tavęs nekęsti už nieką. Ir nuoširdžiai džiugu, kad tokių žmonių YRA.

Išvados. Kažkaip dar kartą norisi grįžti prie to, kad visokių žmonių yra, bet ne visokių reikia. Iš kitos pusės, kaip mes žinosime, kurie yra normalūs, jei per gyvenimą nebūsime sutikę normalių? Taip ir su tais keliais… Kantrybės visiems šviežiai keptiems vairuotojams, tolerancijos jau sukaupusiems patirtį ir išminties kelių ereliams ir vištoms.

Buvo smagu.

Jūsų, gero savaitgalio belinkinti,

Šponkė

Rodyk draugams


Nes BMW gali būti ir už VW vairo

Spalis 22nd, 2015 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw 1 Comment »

„Eik tu, durnele, nekliedėjusi….Kaip BMW gali vairuoti VW? Visai jau…“ - Taip pagalvojot?

Veltui. BET. Tai, kad BMW gali būti tiek už VW ar Toyotos vairo, manyčiau, galioja toli gražu ne visur ir ne visose valstybėse. Štai, Lietuvoje ir „Made in CCCP” šalyse, sakyčiau, panašu į tiesą. Ir taip yra būtent dėl to, kad BMW jau tapo vairavimo stiliumi, o ne tiesiog automobilio marke. Na, čia panašiai, kaip blondinės yra gyvenimo būdas, o ne plaukų spalva.

Pasidaviau masinei psichozei. Po to, kai žmonės kliūčių ruožą atrado ant šaligatvių Vilniuje arba tiesiog žaidė boulingą su gyvais žmonėmis-kėgliais Gaižiūnų poligone, vairuodama pradėjau dairytis į aplink esančius mėlyn-juod-pilkus ’semakus’, ‘pitakus’, ‘kiaules’ ir dar velniai žino kaip tituluojamus Bavarijos automobilius.

Nu ir žinote ką, NEPATIKĖSIT! Juos vairuoja ŽMONĖS! TIkrų tikriausi ŽMO-NĖS! Ir netgi skirtingo amžiaus ir skirtingų lyčių, fyfos ir fyfinai bei verslo žmonės ir rūpestinos mamos! Nuostabu juk, taip? Ir štai kol vairuodama BMW ir matydama persuktą žvilgsnį į mane (nes, vėlgi, vairuoju pilką Bembį), ne tik parodau posūkį, stabtelnu prie pėsčiųjų perėjos, bet ir dar praleidžiu automobilį išsukti iš aikštutės….. (Pastarojo vairuotojas jau kalba su savimi ir iš po kapoto kone verčiasi garai nuo perkaitimo, nes, greičiausiai, jis laukė jau pusvalandį)…. Tada sužinai, kad lietuviai visi aplink tikrai yra ne kiniečiai, nes jų akys iš nuostabos tampa žaviai didelės. Ir nekvėpuoti jie galėtų po vandeniu ilgai, sakyčiau, vertinant pagal užgniaužtą kvapą nulydint šį „nesveiką” BMW akimis… Greičiausiai, pusė žmonių, kurie matė tokį posūkių rodymo/ sustojimo/ praleidimo momentą, pagalvojo, kad esu girta kaip šliurė: tai paaiškintų mano keistą elgesį.

Ar aš tuo norėjau pasakyti, kad esu super pareiginga vairuotoja? Dievaži, tikrai ne. Aš tuo tik norėjau priminti, kad mes eilinį kartą užkliūname už stereotipų. Jeigu automobilis atrodo kaip paprastas pilkas dyzelis, nebūtinai jo nevairuos asilas. Arba višta. Jeigu gatvėje rieda bolidas Toyota Yaris, jis nebūtinai negali ‘nuskinti’ stotelės. Jeigu jums atrodo, kad Ford Ka yra mažylis,…nemėginkite iššokti priešais jį, kai jis viršydamas greitį lėks per miestą. Nes visada yra tikimybė, kad jį vairuos BMW: būtent tas BMW, kurio dėka aš niekada nenorėjau turėti BMW, nes Lietuva - stereotipų kraštas.

Ar aš visad tikėjau, kad automobilius turime rinktis pagal charakterį? Tikrai taip. Bet aš stebuklais netikiu: nemanau, kad asilai ir vištos gali vairuoti….tokiems yra viešojo transporto sistema. Beje, ganėtinai veiksminga.

Kaip visad, su šiek tiek ironijos,

Gero ateinančio savaitgalio: linkiu nereinkarnuotis į ilgaausius ir kiaušinių dėdekles, girdėjau, kad alkoholio vartojimas prieš vairavimą itin paspartina tokį procesą…

Jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


Taip, aš vis dar turiu BMW

Lapkritis 12th, 2014 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw No Comments »

Ne, aš tikrai dar nenusižudžiau dėl fakto, kad BMW vis dar stovi man po langu. Ir nedingau niekur, emigracija atidėta….kaip ir BMW pardavimas. Ir ne dėl to, kad jis man tikrai pradeda patikti! Ne ne ne, trept, ne!

Žinot, kaip būna, kai kokią nors šaltą žiemą po visai neseniai grįžusio į kiemą automobilio kapotu randat kačiuką?…. Sustirusį, sušalusį, nemylėtą ir net nežinantį, kuris jo leidžiamas garsas yra tikrasis kniaukimas?….
Parsineši, išmaudai, parodai daktarams,…pavalgydini, paglostai, ir žiūri, kaip jis pagaliau užmiega…. nebedrebindamas letenėlėmis, kamuojamas neaiškaus, bet, greičiausiai, nemalonaus sapno.
Taip ir man su tuo BMW nutiko….
Pas daktarus buvom, ekspertizes pasidarėm, batukus šiltus turim, makiažo priemonių irgi.. Prausiamės taip pat dažnai kaip reikia, valgom sveiką maistą ir visa kita…Ir pasidaro gaila. Gaila atiduoti bet kokiam (kažkokiam neaiškiam) tipui į rankas tai, ką užauginai, pavertei pastebimu ir nelinkėtum kankintis, net ir nesvarbu, kokios ne pirmos jaunystės bolidas bebūtų.
Bet gailestį jau jaučiu. Netgi kai netinkamai uždaromos durelės: taip ir norisi priminti apie namie turimą šaldytuvą, kad išmoktų jas uždarinėti. Tegu praktikuojasi.

Ir tada staiga supranti, kad buvai tas priekaištas “Numero Uno”, kuris daugiausiai senmergės matematikos mokytojos griežtumo lygio pykčio išliedavo ant BMW priedermės, nors jie to ir nenusipelno. Gimę tarnauti kaip tikri eržilai, vaikomi asilų kaip laukiniai šunys, jie tikrai nekalti dėl savininkų, kurių rankose atsidūrė. Patys iš savęs gimę važiuoti (deja, ne į sodą ir ne grybaut), jie nakalti, kad nenuvaldomas nuožmumas ‘transferio’ būdu persiduoda tarpinei tarp vairo ir sėdynės. Čia ne jų kaltė, kad žmogai bando valdyti tai, kas, toli gražu, ne jų pajėgumui. Silpnavališkumas ir pasidavimas chaosui nebuvo, kaip suprantu, BMW komplektacijoje, visa tai- “atsisėdo” į jį.

Kaip bebūtų, turiu tą užguitą nemylėtą katanuką. Ir parduodu. Tik ne bet kam. Juk visi gyvenime nusipelno būti laimingais. Net ir BMW…:)

Geros likusios savaitės,

Jūsų,
Sheila

Rodyk draugams


Kai biolaukai nesutampa…

Spalis 27th, 2014 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw No Comments »

Žinot, būna, kai lieki patalpoj netikėtai viena su kokiu nors žmogum, su kuriuo kaip ir daug bendrų temų turėtų būti, bet toks jausmas, kad nežinai kuriuo žodžiu reiktų pradėti sakinį?

Ir suvoki, kad kaip ir mokanti bendrauti ir a lia komunikabili persona būtum, bet va nors tu ką, viskas, ką išspaudi - keista šypsena ir koks nors kreivas „Tai vat…“… praktiškai būtų tas pats, lyg tave tas kitas individas trauktų ir negalėtum atsipalaiduoti. Tik skirtumas tame, kad jis tau nepatinka ir, tiesiog, atrodo, aplinkybės privertė sėdėt prie vieno stalo ir apsimesti, kad viskas jauku, smagu ir gerai…
Aš manau, kad „apturiu“ tokią pačią situaciją su tuo savo čiburaška BMW (čiburaška pagal valstybinius, mano polinkį vardus duoti prisiminus).

Bet tikrai. Nei aš jo bijau, nei jis kažkuo toks sudėtingas suprasti, bet, kažkaip, vienareikšmiškai, nejaukumo jausmą keliantis. Atrodo, jau pirmieji ledai pralaužti, susipažinimo momentas įvykęs, už rankos mėlynas čiburaška vedžiotas pas gydytojus, išsamiai pasakojant, kas jį kankina ir mane neramina. Demonstruojant kitiems, jaukinantis, analizuojant, klausantis, ar burbėdamas nečiaudi…prausiant…stebint. Žodžiu, darant viską, kas turėjo pašalinti įtampą tarp mūsų.

Bet…nepašalino. Kaskart, eidama bolido link, jaučiu, kaip kraujagyslė kažkur ties smilkiniu pradeda tvinksėti, prikandu lūpą ir, galiausiai, kai bolidas užsikuria, lengviau atsidūstu, kad jis neberodo kažkokių netikėtų kaprizų. Jis lengvai paklūsta mano poreikiams, maloniai šildo netikėtai atšalus orams, vokiškai nesikeikia ir neleidžia jokių kitų įtarimus keliančių garsų.

Kai jau pradedu galvoti, kad jis reikalaus chirurginio gydymo, jis tiesiog susitvarko gavęs šiek tiek dėmesio. Iš tikrųjų, nieko tokio, dėl ko norėtųsi ploti durelėmis, perdažyti žaliai ir važiuoti į mišką…

Vat ir galvoju…žmonės, nusipirkę namus, įleidžia į juos katę, kad žinotų, kur lovą statyti. Sakoma, kad tame kampe katanukai jaučiasi jaukiausiai. Sakau…gal įleisti į bolidą? Jei lubomis lips, viskas aišku.?…

Susimąsčiusi,

Visada Jūsų,

Sheila

Rodyk draugams


Nusipirkau BMW. Stage 2: adaptacija

Spalis 5th, 2014 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw No Comments »

Žinot, kad kai žmogus emigruoja kažkur į šiltus ar šaltus kraštus, priklausomai nuo nusivylimo savo nuosava valstybe, jis išgyvena kelis adaptacijos lygius- etapus. Pirmasis - džiaugsmas, euforija ir susižavėjimas. Antrasis - naujų dalykų ir skirtumų pastebėjimas, susidomėjimas; žingsnis į socializaciją. Trečiasis- depresija; ketvirtasis- integracija, penktasis- išvados: arba grįštu į Marijos žemę, arba lieku apelsinų ravėti.

Taigi, man ir BMW viskas greitai tapo visai nepanašu į tą procesą. Kažkaip nėra toje penkių žingsnių programoje gėdos jausmo (noras parkuoti už kampo, eiti pėsti penkis km ir, galiausiai paniškai rėkti “neeee, ne mano tas bmw, ne manoooo”). Vienok, galėčiau tai priskirti depresijos lygiui.

BET. Turiu vieną BET, kad prisverčiau save stabtelti 2 lygyje ties susidomėjimu, skirtumų paieškom ir, tarkime, vidiniu savęs paruošimu santykiams ir tolimesniam bendravimui su šiuo šviežiai įsigytu Bė eM Vė.

Gerbdama nuomonę ir galimybę ją išsakyti atitinkamai ir ne vienapusiškai, aš, iš tikrųjų, pasiteliau sunkiąją artileriją: nuomones (ne tik “Eagle Town” atstovų), forumus, knygas, instrukcijas, veido išraiškas (kai sustoji praleisti prie pėsčiųjų perėjos) ir viską, ką tik galima įtraukti į šį mokslinį tyrimą.

Siekdama užmegzti ryšį su tuo mėlynu žvėrimi, netgi, elgiausi ganėtinai moteriškai, susitempdama jaukiausius elementus į automobilį, kad jausčiausi kaip namuose.

Ir…būdama ganėtinai atvira persona, turiu pasakyti, kad antrame lygyje surinkta medžiaga, siekiant užmegzti kažkokius pirminius santykius su naujuoju pirkiniu, labai greitai mane nuspyrė į depresijos lygį, kai supratau, kokį gaidį aš nusipirkau.

Supraskite mane teisingai: neįžeidinėju visos BMW rasės atstovų šiuo atveju, o kalbu apie tą surudijusį visai necinkuotą mėlyną kibirą po langu. Pasijaučiau visai blondine supratusi, kodėl žmonės Zauberius perka naujesnius: jie labai greit pūna. Nebuvau susidūrusi su tokiomis problemomis turėdama savo “japašką” Mitsubišį, kuris, tiesa, buvo senesnis už mėlynąjį po langu.

Buvau pamiršusi, kad perkant automobilį, reikia tikrinti rankinį stabdį (štai kaip atrodo aplaidumas persėdus iš FWD į RWD). Sužinojau, kaip atrodo, kai žmogus rajone nori būti kietas ir pats tvarkosi saloną (mėginimas duris pertraukti mėlyna oda). Dar sužinojau, kad tuning M veidrodėliai ‘nifiga’ neskirti rodyti vaizdą iš galo. Dažytis irgi nepatarčiau. Realiai, likau ties ‘atspindėk šviesą naktį tiesiai į akį’ funkcija.

BET, yra teigiamų dalykų, kuriuos turėčiau pabrėžti lygindama japašką ir mėlynąjį necinkuotąjį po langu.
Jis yra lengvesnis, M vairas labai patogaus dydžio sukinėti, gražiai groja aparatūra (garsiai nejungiu, nes bijau, kad pusė bolido nukris per tas rūdis nuo vibracijos) ir laikosi bagažinė. Bet nesilaiko kapotas. Turiu pasakyti, kad sistema po kapotu labai elementari ir paprasta: tampa aišku, kodėl japonijoje darbuotojai dažnai lieka nakvoti ofisuose, kai, tuo tarpu, vokiečiai dirba sklandžiai pagal grafiką nuo 8 iki 17 h. Patys kalti, išvedžiodami tą pačią funciją atliekančius laidus po 5 kartus.

Taigi, tiek iš to bandymo pajusti automobilį ir perpasti jo kūno dalis. Statistikos dėlei, tiek kartų per savaitės laikotarpį pareigūnai manęs gyvenime nėra sustabdę.

Gražaus sekmadienio,

Visada Jūsų,

Bė eM Wistė Sheila.

Rodyk draugams


Nusipirkau BMW. Stage 1.

Spalis 1st, 2014 Worldskicker Posted in jiauto pirko bmw No Comments »

Ne, tai ne pokštas kažkoks, nemėgstu meluoti ir to nedarysiu. Taip, nusipirkau BMW. Ir tam turiu pasiaiškinimų. Kokią begalę, sakyčiau. Tad savo ’sakiau, sakiau….’ susikiškite patys žinote kur.

Pirmoji dalis. Priežastys.
1. Ekonominė. Automobilio reikėjo greit, turiu pripažinti, kad dėl masinio visuomenės polinkio iškritus sniegui pirkti RWD automobilius BMW kaina tampa patogesnė, kaip trumpalaikiam pirkiniui. Girdėjau, nesveikais kiekiais potencialūs ‘be em v istai’ lenda iš po kampų ieškoti to savo vienintelio žirgo žiemai. Pažadu, bus.
2. Moralinė. Negaliu žmonėms pasakoti apie tai, ko nemėgstu, kai jų argumentas “neturėjai- nesakyk”. Turėsiu kontra-argumentą.
3. Senolių išmintis. O pastaroji byloja: “laikyk draugus arti, o priešus dar arčiau”. Į kambarį įsivaryti negaliu, gyvenu antrame aukšte.
4. Integracija į “Eagle town”. Kadangi viską dariau kaip galima sunkiau besipriešindama bet kokiam aplinkos poveikiui, pagalvojau, kad tai puikus būdas pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena be eilių. Sakoma, kad “Eagle town” arba turi turėti BMW, arba paskutinį iPhone, kad gyventum be eilių ir rūpesčių.
5. Moteriška priežastis. Jis nudažytas gražiai mėlynai.
6. Noras tobulėti. Kadangi mano automobilis gedo per mažai ir buvo per daug išskirtinis esminėms problemoms šalinti, šis ..m… ‘žvėris’ turėtų man atverti kelius į garažus.
7. Visuomenės sveikatingumo lygio didinimas. Vien tas faktas, kad BMW Hater Nr. 1 nusipirko BMW, man asmeniškai, jau kelia nesveiką juoką. Aplinkiniams, įtariu, taip pat. Taigi, vitaminas C gaminasi masiškai.
8. Psichologinis aspektas. BMW nusipirkau. Liko įveikti kitą, vandens, baimę.
9. Jiauto.blogas.lt. Labai nusivyliau visokiais sportais, pripažinsiu, nustojau rašyti. Manau, socialinio gyvenimo pokyčiai padės atnaujinti įrašus. Kaip matome, jau veikia.
10. Valstybiniai numeriai. Turint polinkį pravardes klijuoti pagal šiuos, automobilis tiesiog pats savaime išsprendė šį klausimą. Nuostabūs valstybiniai numeriai. Tokie, kavenski.
11. Vyro paieškos. Vien grįžtant pirmąjį vakarą namo buvau užkalbinta dviejų “žavių” jaunuolių “įsimintinais” žodžiais ‘Labuka. Gražūs ratai’. Pastebimas progresas! :)

Taigi, netgi vienuolika akivaizdžiai svarbių priežasčių (arba pasiteisinimų, kaip kam patogiau).
New eagle is in eagle town.

Gražaus vakaro,
Be eM Wistė Sheila

Rodyk draugams