BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maža, ryža, gudri ir vingri. Kas?

Rugsėjis 27th, 2018 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Ne, ne lapė :). Paprastai toks apibūdinimas puikiai tiktų mažai gudriai miškų manipuliatorei, tačiau ne šį kartą. Nors, tiesą sakant, kartais tokie pat epitetai puikiai tinka ir automobiliams, kurie savo žavumu pakeri ir nuginkluoja.

Na, o dabar grįžtam prie mįslės. Visai neseniai, pačiame „Rally Elektrėnai” įkarštyje teko susipažinti su mažyliu, kuris dar keletas metų atgal kėlė juoką: buvo kur kas panašesnė į žoliapjovę, nei automobilį. Mažylis buvo tikras mažylis, kurį pastačius kieme būtų buvę galima lažintis remiantis statistika, kiek krepšininkų sugebėtų į jį susirangyti. Na o dabar, ralio metu, likau maloniai sužavėta: iš mažylio automobilis tapo ne visai tokiu mažu, bet labai gudriu ir vingriu automobiliu. Paprasčiau kalbant, „Nissan Micra” iš tikrųjų man patiko, nes ji visai neprimena…„Nissan Micros”.

Kiekvienas, bandantis vieną ar kitą automobilį, akcentuoja kelis esminius elementus: vidų, išorę, bagažinės talpą ir vairavimo komfortą. Kai kuriems su kiek sunkesne koja reikalingi ir papildomi kumeliukai, bet čia paprastai aptarti nėra ką: arba kumeliukų yra po kapotu, arba ne. Paprasta. Taigi, pasistengsiu mažą, vingrią, gudrią ir ryžą įvertinti žvelgdama į automobilį savo akių lygyje.

Išorė. Kaip ir minėjau, automobilis tikrai patinka: vien dėl to, kad „micra” yra visai ne „micra”. Išsigandęs išsprogusiomis akimis mažylis suaugo, prisimerkė ir įgijo kur kas nuožmesnes formas. Čia kaip ką tik 4 metų gimtadienį atšventusi mergaitė, lėlę darželio grindimis tempusi iš paskos, pavirsta akį traukiančia grakščia paaugle, o niekas net nepastebėjo kada tai nutiko. Arba pasakos apie bjaurųjį ančiuką automobilinė versija….:) Žinoma, visi automobiliai gražėja. BET. Kintančios kėbulo linijos kartais verčia pasakyti „jis prarado savo identitetą”. Šiuo atveju norisi sakyti „jis prarado savo identitetą ir tai yra labai gerai”.

Vidus. Jaukut-jaukutėlis. Automobilis nedidelis, vidus - neperkrautas, o be navigacijos šiais laikais su lietimui jautriu ekranu, turbūt, automobilių jau visai niekas nebegamina. Tiesa, ekrano jautrumas kiek nuvylė, o net ir nedideliais pirštukais ekrane suvesti adresą pasirodė kiek sudėtinga: to greit atlikti nepavyksta, darbas reikalauja susikaupimo. Manevringas (natūralu, juk ir nedidelis), patogus sėdėti net ir važiuojant į namus po ilgo ralinio savaitgalio maratono. Kilimėlio ir sėdynių ryžavotos siūlės bei spalvinė gama salone (panelė irgi ryžavota) duoda jaunatviško žavesio ir kažkaip veržlumo. Ji ir pati prašosi vairuodama. Kadangi automobilis nėra didelis, bagažinės niuansą galima priskirti prie salono. Kadangi automobilis į rankas papuolė darbiniais reikalais, jai vargšei reikėjo daug nuveikti ir susitalpinti….bet ji griežtai paprieštaravo, į savo nedidelę bagažinę priimdama tik dvi „Nissan” vėliavas. Iš tiesų, gal ir gerai: niekas iš sodo neprašys parvežti derliaus po bulviakasio. Arba neprašys nuvežti į oro uostą su lagaminais.

Vairavimo kokybė. Aš turiu gyvenime problemą, susijusią su ūgiu. Taigi, savotiškai džiūgavau, kad keliaudama kartu su „Micra” į Elektrėnus niekam nekelsiu juoko, atradusi savo dydžio boliduką. Deja… iš savęs juokiausi aš pati, bet tik dėl to, kad ji itin gerai „sudėliota”. Net ir „Nissan Microje” turėjau kone iki galo prislinkti ir tikrai visą į viršų pakelti sėdynę tam, kad galėčiau komfortabiliai spausti visus tris būtinus automobiliui valdyti pedalus. Bet, iš tiesų, tai kalba apie didelį automobilio pliusą: į ryžąjį gudrutį gali tilpti ir vadybininkas ilgomis kojomis. Tiesa, šiaip prioritetą mechanine dėže aprūpintiems automobiliams, susidūriau su problema, kurios nebūtų vairuojant automatą: pakankamai prisislinkusi į priekį tam, kad be vargo ir tikslingu kampu išminčiau pedalus, prisidarau problemų su komfortu jungiant pavaras: svirtis atsiduria šone visai nepatogiai. Tačiau su tokia problema neteks susidurti jokiam ilgakojui vadybininkui. Na, o visa kita, turbūt, natūrali visų šio amžiaus automobilių komplektacija: neįkyrūs garsai, pavarų jungimo rekomendacijos prietaisų skydeliuose, „driving assistance” ir indikacijos veidrodėliuose apie iš šonų artėjančius „priešus”.

Kumeliukai po gaubtu. Čia, žinokite, jeigu keliate klausimą ar ji galinga, aš kelsiu klausimą „ar jums viskas O.K. su logika?”. Nors ir nėra toks mažas, kaip prieš tai buvusi „Micra” išsprogusiomis akimis, ji vis dėl to nėra ir sunki ir mano mėginta beveik 70 kumeliukų galios versija atrodė pakankamai vingri ir judri sprintuose, neskatindama stoti „maisto atsargų” per greit.

Verdikto vieta. Kiekvienas vyras žino, kad norėdamas su moterimi susipažinti iš arčiau, ją turėtų kviesti į pirtį ar baseiną: tuomet išryškėja tikrosios linijos ir veido bruožai. Taip pat nutinka ir su automobiliu. Jeigu norite atrasti akimi iškart nepastebimas automobilio kūno linijas, ertmes, ir suvokti išplanavimo patogumą, nuvažiuokite automobilį išsiurbti ir nuplauti. Ir, žinokite, vualia: pastebėjau aerodinaminius elementus, kurie šiaip, ranka nebraukiant, lieka nepastebimi, kaip ir kai kurie dizaino elementai, taip papildantys vienas kitą, kad atskirai lieka nepastebėti. Iš tikrųjų, po pažinties iš arčiau, likau dar labiau sužavėta.
Jeigu turėčiau dukrą šiandien, visai norėčiau šio automobilio jai. Jeigu turėčiau įmonę, kuri turi kurti įvaizdį keliaudama pas klientus į ofisą ar į susitikimus, visai norėčiau šio automobilio vadybai. Žinant automobilių parkavimo problemas miestuose - tai puikus sprendimas.
Neskaičius ir nepasidomėjus būtų sunku pasakyti, į kokį vartotoją taikė kūrėjai. Intuicija kalba apie vadybą ir verslo sektorių. Tiesą sakant, mano akimis, jie pataikė ne tik ten: tikiu, kad ryžas, gudrus, nedidelis bei vingrus gali patraukti ir jaunos vairuojančios moters akį. O tai tikrai nėra blogai: statistika byloja, kad Lietuvoje vairuojančių moterų skaičius nuolat viršija vyriškių už vairo statistiką.

Jautusi pareigą apie ją parašyti, visada jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


Palangos lenktynės: „Jei tu gyvas, pieno puta..“

Liepa 25th, 2018 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Gerai. Emocijoms atslūgus ar susiradus savo vietą galvoje ant kažkokios konkrečios lentynėlės, galima apkalbėti ir skambiai „Palangos raliu” vadinamas žiedines lenktynes. Kad ir kiek metų jos bebūtų organizuojamos, butus ir kambarius pajūryje nuomojančios bobulytės varžybas vadins RALIU. Tradicija, nieko nepadarysi. Nėra Kalėdų be „Vienas namuose”, Palangos be ralio, o ralio be belgų. Kalbant apie tradicijas, nebuvo metų be mano apkalbų, negalėčiau šio fakto apeiti ir šiemet: ypač kai rašau taip retai, kad „Gėda” nebetenka stiprumo prieš esamą situaciją. Taigi, bandysiu susisteminti įspūdžius į kiek geresnius ir blogesnius.
Akis badė.
Nepykite, kolegos žiedo mėgėjai, bet šiemet išskirtinai per 19 metų (taip įtariu, nes tiek labai atmintis netraukia) varžybas galėjome tikrai pavadinti raliu, nes bent jau perejėzdas buvo tikrut tikriausiai žvyrinis ir visi kolektyviai kvėpavome ne tik svylančia drifto padangų guma, bet ir Palangos dulkėmis. Ir viskas progreso ir remontų dėka. Pats laikas remontuotis.
Tas pats driftas. Niekada jo nesupratau, niekada jo ir nesuprasiu. Kaip buvo vienas elementas, ištrauktas iš konstruktyvių varžybų, vertinamas čiuožėjų ant ledo komisijos principu, taip ir bus. Bet čia tik mano nuomonė. Ir taip, aš konservatyvi disciplinų atžvilgiu. Šiaip, Palangos endurance dalyviams pieną reiktų dalinti ne ant podiumo, o jau ketvirtadienį vakare: būtent tada dirbančių šalia automobilių plaučiai pasidengia traškia smogo plutele dėl padangas trasoje plėšančių drifterių.
Arogancija arba perdėtas pasitikėjimas savimi…. Ar principas ‚aš tipo turtingas ir man viskas galima‘. Ne, vaikai vanagai, ne viskas: nesvarbu kiek pinigų beturėtum, straipsnių apie save spaudoje užsisakytum, „Maseratti” ar „Ferarri” į varžybas likus vos ne 5 minutėms iki starto atgabentum, kompetencijų nenusipirksi. Vis tiek visi mes žmonės kelnes ryte maunamės po vieną koją. Ir į tualetą einame. Iš tos vaikiškos arogancijos išaugama: dievaži, linkiu žmogui iš to ir išaugti.
Kas labai faina buvo
Žinot, aš mėgstu formulytės lenktynes. Dėl to, kad ten - ne salotos iš visko, kas buvo šaldytuve, o dėl to, kad ten - atsakingai atrinkti panašaus kalibro bolidai, su kur kas daugiau vietos kovai ir taktikai, kur kas daugiau tikrųjų lenktynių o ne matavimosi, kas fainesnis. Tuo šiais metais man patiko ir Palanga: daugiau vienodos technikos, mažiau garažinių inžinerių perlų - sprendimų ir kovų už uždarytų vartų, kad tik komercinių paslapčių niekas nesužinotų… Žavu. Žavu vien dėl to, kad tokia mažytė šalis su gyventojų tiek pat likusių, kiek emigravusių sugeba sugeneruoti tiek stiprių komandų su vis taisyklingesniu mąstymu, kad progresuoti ir greitėti reikia ne kumeliukus auginant ‚čipais‘, o besitreniruojant trasose.
„Idependence by JR Motorsport” komandos dizainas. Kol mes patriotizmą susiejam su prastais ministrais ir jų ‚fiks‘ idėjomis bei keistais pokyčiais, prekyba alkoholiu iki pietų sekmadieniais, atvažiuoja štai vieni lojaliausių Palangos ralio dalyvių į svečius, įkala Lietuvos nepriklausomybei skirtą dizainą, aprangą ir dedikuoja visą lenktyninį darbą Lietuvai. O mes ką? Mums čia viskas blogai ir mus skriaudžia :) . Šaunuoliai vyrai.
Pergalė. Komandos pergalė lenktynėse, kad ir kokios komercinės lenktynės bebūtų, yra kažkas tokio ypatingo, ko apsakyti neįmanoma. Žiaurus šis sportas: niekada nežinai kaip bus vakare, nežinai kiek padangų kabins bolidas, kam nukris ratas, kaip jausis komanda emociškai ir kaip baigsis tiek daug jėgų ir darbo pareikalavusi lenktynių savaitė….ar lenktynių pusmetis. Bet kokiu atveju, jausmas nerealus. Nuovargis nelygus nuovargiui, o į namus grįžusi komanda dar kelias paras iš eilės sapnuoja lenktynes…
Kažkaip taip:) . Daug ko nusakyti negali, svarbu pajusti. Čia kaip su tais naujo skonio ledais: neragavęs, nesuprasi…:)
P.S., pradedu tikėti būrimais iš numeriukų. Kai prieš lenktynes paklausė, kokie lūkesčiai dėl komandos lenktynėse, atsakiau, kad startinis numeris 99 buvo ir pirmais metais - turi būti laimingas, 4 - mano laimingas skaičius pagal būrėjas visokias, o štai ir 4 metai vadovavimo. Žurnale mokykloj visad buvau 10, mokslai gerai sekėsi. O lenktynėse Pit-box 10.

Tik po to pagalvojau, kad metai darbo Palangoj visai ne 4, o mokslai turbūt sekėsi, nes mokiausi. Bet tik tiek

Rodyk draugams


Pavasario pažadai

Kovas 16th, 2018 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Šiandien lyja. Ir tai, žinoma, tik geras ženklas, suvokiant, jog jau kovo 9-oji ir visas tas baltas blogis už lango tuoj taps vandenine savo versija.

Dievaži, niekas nesako, sniegas buvo gerai…bet BUVO. Ir jis yra gerai tik per Kalėdas ir Naujus metus, o po to savo nenormalias ir ganėtinai skaudžias išdaigas tas baltas blogis už lango jau gali susidėti į kišenes ir nešdintis su visais „minus daug” ir neužkuriamų automobilių „rytine simfonija”.

Dabar jau metas pavasario pažadams. Ir prašyčiau, kas tik ko neprisižada… Moterys paprastai žada numesti nuo savo 5 centimetrų talijos kokius dar du, depresuoti žmonės žada būti linksmesni bent po 2 minutes į dieną, vyrai, vakar išdovanoję tulpes ir išleidę savo metinį dėmesio skyrimo moterims biudžetą ramūs sėdės iki vestuvių metinių, sau šį kartą pažadėdami pastarųjų nepamiršti. Stereotipai, žinoma. Bet nesakykit: tokių pažadukų žinot ir jūs.

Man, iš tikrųjų, įdomiausi automobilių gamintojų pažadai. Tiesą sakant, šie būna materialios formos ir dažniausiai pristatomi pavasarinėje parodoje Ženevoje (negeografams - tai Šveicarija, tai mažytė salelė Europos Sąjungos apsuptyje). Tik patys išstatydami savo plieno/karbono/odos pažadus taip, kad jie tampa ne tik pamatomi, bet ir paliečiami, išaugina juos į įsipareigojimo lygmenį: svajonėmis mojuoti prieš nosį labai negražu!
Pažadas būti žalesniais. Apart, greičiausiai, visų automobilių gamintojų, išleidusių elektra varomus modelius ir konceptus (kaip „Aston Martin Lagonda Vision Concept”, „Audi” SUV electronic prototipas, „Jaguar I-Pace”, „Porsche E Cross Turismo concept” ir kiti), čia lyderio vieta atitektų „Goodyear” samaninėms padangoms. Jūs važiuojate, o jos auga. Žavu, tiesa? Dzūkai mane tikrai supras: vanduo sugertas, fotosintezė vyksta, oras valosi…. Lieka grybų padangose padažui pasisėti - greit važiuojant, joks šliužas įsisukt nespėtų.
Tiesa, ties „būti žalesniais” būtina paminėti „BMW” koncerną už jiems būdingą išsišokimą. Jie išleido žalią (prašmatniai prancūziškai kalbant, „Saleve Vert” spalvos) 8 serijos „Grand Coupe”. Ir ne, jis nieko mažiau nevartoja, jis tiesiog yra žalios spalvos. Apart to, kad jis atrodo kiek kitaip, nei visi kiti modeliai, jis lygiai taip pat kaustys ne tik dėmesį (kaip bežiūrint, abejingų, greičiausiai, žalumai neliks: arba patiks, arba ne), bet ir siurbs piniginių turinį. „BMW”, kaip visada, vulgariai išsišoka ir tam žaliam daikte, realiai, nėra jokio noro „žaliuoti” („Go green”).

Pažadas pasaulį pakloti sau po kojomis. Esu skaičiusi, kad daug misterių ir madam ekstrasensių kalbėjo apie Kiniją ir faktą, kad jų rinka valdys pasaulį, tada kaip Makaulės iš filmuko jį užkariaus ir visa vartotojiška kultūra paklus šiai, praktiškai, visą žemyną užimančiai, tautai. Na, galvojau, „be šansų”, nes mano benzingalviškumo su savo kuriamomis normalių automobilių replikomis ar savo jau „alia sukurtais” dizaino stebuklais triratėmis „bričkomis” tikrai neužkariaus. Bet ką gi jūs galvojat… O kaip reaguoti kai jie sukuria 1000 AG turintį elektromobilį mistiškuoju pavadinimu „LvChi Venere”. Šio grožio svoris - 2100 kg, įsibėgėja iki 100 km/h iki trijų sekundžių (čia, turbūt, įtaka tarpinės tarp vairo ir sėdynės prisideda vis tiek), o baterijų kiekiu bolidas lenkia visus turėtus žaislinius automobilius namuose, kur į modeliuką kraunasi kokios 8 baterijos ir dar dvi kronos į valdymo pultą. Skeptikus prašau apsiraminti: dizainą kūrė Italai, kuriems į veidą spjauti už jų darbus tikrai negalima („FIAT Multiplą” sekundei pamirštame). Paprastai kalbant, gražu. Aš jo noriu. Norėkit ir jūs.

Pažadas gyventi šia diena. Paprastai žiemos miegui išsivaikščiojus, kyla noras gyventi šia diena. Gaila, kartais labai jau trumpam, bet guodžia bent jau optimizmas. Pasirodo, sakyčiau, toks noras kyla ir nesąmones daryti skatina ir automobilių gamintojus. Sakyčiau, ypač vieną: „Land Rover”. Niekaip kitaip negalėčiau suprasti sprendimą sukurti „Range Rover SV Coupe”, dvidurį monstrą, kurį nuplauti pasieks toli gražu ne kiekvienas, nes gabaritai - vis dar nenormalūs, bet štai „grakščiai” iš automobilio galo iššokt nebepavyks. Toks jausmas, kad pavasariškam jausmui užvaldžius, kažkada „pokštelėjo” į galvą logika ir tada gimė sprendimas išleisti jų tik 999: dievaži, gal „Carpe Diem” jausmas užpuls ir kitus, o noras turėti tai, ko skaičius limituotas - taps kaip spyriu į užpakalį. Ši „karvė”, kurią galės tauta įsigyti jau lapkritį, gali važiuoti 266 km/h, o sveria 3,5 tonos ir turi 5 litriukų motoriuką. Žodžiu, karvė, kuri geras daug, o pieno neduos.
Nežinau, pažadų gali būti daug. Kartais atrodo, kad moteriškas noras numesti svorio automobilių pramonėje negalioja, veganų nėra ir visi pinigus augina ant medžių: „koks švarus oras? Ta prasme, turi sverti mažiau? Kaip tai kuras kainuoja?”
Gražu, nieko nesakysiu apie tai, tikrai gražu ir gniaužia kvapą visi kūriniai. Gražu, kaip pavasariui į „įšalo šalį” atėjus, tik apsigauti nereiktų: per greit apsinuoginęs, ligomis patale vaduosies…:)
Linkiu nežadėti to, kas neįgyvendinama, bet gyventi šia diena - nepriklausomai pavasaris, žiema ir tos dvi dienos vasaros.
Carpe Diem ir gero savaitgalio,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie geriausio sportinio kadro ir metų automobilio rinkimus

Lapkritis 30th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Aš jaučiuosi nustebusi. Ne, nusivylusi. Nors, turbūt, abu variantai teisingi, ir nustebusi ir nusivylusi.

Šiandien pusryčiams prie kavos turėjau net du didelius nusivylimus, kuriais soti galėsiu būti praktiškai iki Kūčių su visom silkėm pataluose. Jei taip kalbant ne visai materialiai, tai nusivylimas nr. 1 - apatija ir nr. 2 - nenormaliai hyper-didelis ribotumas. Iš esmės, abu variantus galima pritaikyti dviem skirtingiems reikalams, kurie visai tarpusavyje panašūs: tai ir Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojami geriausios nuotraukos rinkimai, ir, lygiagrečiai, ant mūsų Marijos žemės vykdomi „Lietuvos metų automobilio 2018″ rinkimai. Realiai, abu vyko, abu „ant dienų” baiginėjasi.

Nors, žinoma, ko aš čia stebiuosi: čia Lietuva, čia lietūs lyja, susiraukimo lygis progresuoja, o kas antras ne tik susisukęs, bet ir dievagojasi depresija sergantis…. na bet gerai, vėlgi, nuklydau.

Nusivylimas nr. 1. Pradėkime nuo geriausios sportinės nuotraukos rinkimo. Realiai, nuvilia ne pačios organizuojamos iniciatyvos, o mūsų nelaimingos iki kaulų smegenų tautos apatija. Norisi gerai įkrėsti tiek fotografams, tiek balsuotojams, tiek kandidatams: nes nėra nei ką rinkti, nei už ką balsuoti - sakyčiau, jokio įvairumo ir minties laisvės. Tikrai tikrai!
O tai…už ką? Iki gruodžio 5 dienos LASF komisija išreikš savo balsą už skirtingų automobilių disciplinų nuotraukas. Gerai. Akimirka smagi, bet kad…NĖRA UŽ KĄ BALSUOTI! Iš esmės, problema tame, kad apetitas auga bevalgant. Lyginant su praeitų metų nuotraukomis ir žinant, kiek ‚woop woop‘ gerų renginių šiemet buvo, kartelė tikrai yra aukštai. Bet natūralu - tai ir yra progresas.
Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl fotografai nesidaro sau NEMOKAMOS reklamos ir nenori, kad jų nuotraukos suktųsi federacijos puslapyje ištisus metus? Kur dingo Vilkyčiai su ilgu sąrašu žvaigždžių ir iki drebėjimo gražiomis avarijomis? O kur dar „Fast Lap” kadrai? Kur Baltijos šalių čempionatai? Visos žavios trasos, akimirkos ir debesis skirtingų automobilių disciplinų? Rimtai, kur?? Atsidarius nuotraukų albumą, matau ralį. Daaaaaaaaug ralio. Per daug ralio. BET. Mes turime tiek disciplinų, o patys žudome jų žinomumą. Vien renginyje, su kuriuo dirbu pati, paprastai turiu bent 30 (!!!) akredituotų žurnalistų. Vienam renginy! Tai palaukite, renginių turim ištisus metus, disciplinas - 7, o net nėra po tris nuotraukas rinkimams! Tai kur čia skaniai žmogus kavą gali gerti ryte? Mieli fotografai, rimtai? Va taip va tiesiog, abejingai? Nu nu nu, vyrai ir moterys, nu nu nu!

Nusivylimas nr. 2.
Lietuvos metų automobilių rinkimai 2018. Čia galėčiau pažvelgti kiek siauriau: tautos automobilių rinkimai. Negražu būtų man čia „lieti putas” nepateikus sąrašo, tad štai apie juos galima paskaityti čia, kaip ir pamatyti balsus, skirtus už šių metų pačius pačiausius.

Žinoma, dar nebalsavusi ir „neprispaudinėjusi”, reiškia, nematydama laimėtojų ir nelabai laimėtojų, peržvelgusi sąrašą, pagalvojau, kad bus daugmaž taip: 1 vieta: VW/ BMW, 2 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 3 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 1:0 Vokietijos naudai ir statymų kontorose baisai nykus koeficientas. Žvelgiant nuo galo, turėjo būti kažkaip ten kamštis eilėje tarp FIAT/ Suzuki/ KIA/ Ford/ Citroen/ Mazda. Viduriukas tektų visiems brangesniems fainesniems, kuriuos tauta perka susimetę penkiese ir po to važiuoja mergaičių į centriuką kabint, kaip kad MB, Range Rover, BMW (tas brangesnis su „visu faršu”). Na, o dabar tiesos akimirka; aš (beveik) suklydau!

Liūdniausia, kad tokius rezultatus prognozavau ne dėl techninių automobilių charakteristikų ir savybių, o dėl to, kas darosi rinkėjų galvoje: ogi baisiai viskas ribotai, liūdnai ir su išankstiniu nusistatymu. Toks jausmas, kad „Tautos automobilis 2018″ turi atitikti kriterijus: nieko naujo, vokiškas, bijau rizikos, geriausiai, kad būtų dyzelis, šrotai „ant kiekvieno kampo”. Aš truputį perlenkiu lazdą, žinoma, nes antroje vietoje pagal balsavimus iškart už VW ir prieš BMW dar yra „Alfa Romeo Stelvio”, bet neatmetu galimybės, kad „Alfa Romeo” pardavėjai tiesiog privertė visus darbuotojus balsuoti už šį modelį rinkodaros tikslais.
Kažkaip gaila lyderių ir kitų gamintojų, kurie iš tikrųjų gamina gerą techniką, bet negauna dėmesio vien dėl tautos konservatyvumo. Automobiliai, ant rankų nešiojami kitose šalyse, pas mus atsidūrė eilės prie dėmesio gale visai nepelnytai, nes toks vaizdas, kad technikos „gerumą” apsprendžia tautos mentalitetas. O čia mūsų tautos automobilių lyderio apžvalga svetur.


Nejučia prisiminiau vieno ryšio tiekėjo reklamą „kvadratiš iz gut” ir, dievaži, nedrįskime galvoti kitaip. Taip ir gyvenam ribotų kvadratukų pasaulyje be motyvacijos keisti ar prisidėti….Nors, cepelinų tauta atrodo ir kitų šalių patiekalus, bet čia kaltinčiau tautų maišymąsi, o ne mūsų lavėjantį mastymą. Visa kita - mūsų vidinis užsiprogramavimas būti ribotais ir sukaustytais.
Va tokie tie neskanūs nusivylimo riestainiai šiandien buvo prie rytinės kavos.

Optimizmo beiškanti, bet šį kart susiraukusi,
Šponkė

Rodyk draugams


Priežastys, kodėl per Vėlines reikia vairuoti nuomotą „Multiplą“

Lapkritis 1st, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos No Comments »

Žinot, aš esu seno kirpimo žmogus, tiksliau, net ne žmogus, o moteris. Seno kirpimo su senu požiūriu į šventes ir tradicijas: net jei ir neturiu savo „kinderių”, reikalauju, kad tėvai puoštų Kalėdų eglę, turim savo maršrutus ir kapinių žemėlapius, pagal kuriuos vyksta tradicinis lankymas su karšto vyno atsigėrimu šalia Merkinės.

Aš nesu, žinoma, tas žmogus, kuris sako „koks dar Helovinis???”: visi kuriame savo tradicijas. Visi turim savo akimirkas. Ir tie, kurie vakar lakstė išdažytais veidais, irgi kuria akimirkas ir momentus, kuriuos prisimins. Viskas čia gerai. Tik dievaži linkiu niekam nebūti atsibudus šiandien šalia kažko, kam nuplaukė visi grimai ir, pasirodo, tik tada išlindo tikrieji demonai…
Bet aš ne apie tai. Aš apie tradiciją, kai mes lankome artimųjų kapus. Norime ar ne - kasmet žemėlapis, pagal kurį reikia važiuoti, keičiasi, plečiasi - ir taip yra pas visus. To pakeisti negalime. Tačiau, Vėlinių kamščių, eismo siaubus galime pasilengvinti. Tai va taip ir priėjau prie išvados, kad reikia vairuoti nuomotą „FIAT Multiplą”. Ir tuoj pat paaiškinsiu kodėl.


1. Kaina.
Reto šlykštumo automobilis. Tikrai. Kaip „VW Sharan” su išsprogusiomis sraigės akimis ir kirviu kapotomis rankenėlėmis… Na bet čia detalės. Turiu įtarimą, kad reto šlykštumo ji turėtų kainuoti pigiai nuomai ir bus paskutinis kitų pasirinkimas, tad kai jau visi bus išgraibstyti, ji dar lauks savo princo su balta nuomos sutartimi.
2. Kodėl nuomotis? O jums ką, kyla noras sukti galvą ir turite laiko remontams po visų švenčių? Statistiškai, per šias lapkričio šventes įvyksta tiek žioplų ir ne tik avarijų, kad dievaži. Visi reto važiavimo ir nekokybiško regėjimo savininkai, kartu su jumis, juda gatvėmis. Tai ar dabar verta gadinti savo automobilį, sukti galvą dėl remontų ir vargti? Bet kokiu atveju, nuomos kompanija išsimuš pinigus iš kaltininko, kol jūs, grąžinę automobilį į nuomos punktą, jau maloniai važinėsite savo automobiliu.
3. Gerai, nuoma aišku. Bet kodėl tada būtent „Multiplą”? Nes ji talpi. Šios šventės skirtos ne tik prisiminti jau išėjusius, bet bendrauti su tais, kuriuos turime šalia. Švęsti gyvenimą ir vertinti artimuosius ir mylimus žmones, pasakyti jiems ką jaučiame, kartu pavalgyti vakarienę, pasivaikščioti po žvakių šviesoje skęstančias kapines…. bet iki jų dar reikia nusigauti. Tai kodėl nevažiuoti vienu automobiliu bendraujant, o ne 7 atskirais ir prasilenkti? Be to, kuo daugiau galvotų taip, tuo mažiau kamščių būtų. Taigi. „Go Multipla”!
4. Nes jos nepavogs. Statistika byloja, kad ir vagišiams Vėlinės yra šventė. Ir labai pelninga. Tai kad ir nuomota, bet, pavyzdžiui, į namus grįžti iš kapinių juk norisi. Taigi, „Multipla” pati savaime yra priemonė prieš vagystes. Vien savo buvimu.
5. Nes dar labiau mylėsite savo automobilį. Jūs įsivaizduojate savo šypseną po to, kai palikę „Multiplą” atsisėsite į savo automobilį? Tą laimę ir džiaugsmą? Tai dar vienas būdas vertinti tai, ką turime. Kai po neiškepto „kotleto” gauni tikrą ir skanų „Kijevo” šedevrą arba, štai, po „Multiplos” grįžti į pasaką. Na, nebent ir realybėje kasdien važinėjate su šio modelio „FIAT”… tada ne, nelabai.

Tiek Vėlinių pamąstymų….geros šventės. Gerų akimirkų. Gerų kelionių.
Go, „Multipla”!

Visada Jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


..Nes dėl skonio nesiginčijama!

Gegužė 8th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Koks klausimas gali būti sunkiausias? Apie klaidas? Laiką? Kur išvažiuotum jei turėtum galimybę apsispręsti per 5 minutes? Jei galėtum išgelbėti tik šuniuką ar tik kačiuką, kurį gelbėtum?
Žinot, koks sunkiausias klausimas benzingalviui?…Kuri ta vienintelė. Keista, bet paklausus, kuris aktorius (kaip moteris, pradžiai turiu pasakyti tą vyriškąją giminę) ar kuri aktorė tau atrodo seksualiausia ar gražiausia? Na, arba danininkė? - Atsakymą gavau greit. Ir nebuvo ‘Žinai, gal Uma, nors neeee, gal Angelina tais gerais laikais,..nors pala, Rihanna tokia visai valgoma”… Kažkaip, viskas buvo paprasčiau ir konkrečiau, nei paklausus apie mažylius, kurie gimsta su skirtingo dydžio širdimis ir keturiais ratais. Ir, beje, tai - žmonių rankomis kurti šedervai.

Kai paklausi, kuri yra pati pačiausia iš šedevrų, kai kurie galime pateikti sąrašus. Mažesnė dalis apsiriboja “top 3″, o nykstanti rūšis užtikrintų gali tiesiog ir naktį pažadinti išpyškinti savo favoritą… Bet paklausinėjus, radau keletą išvadų. Mėgstu aš tokias :) .

1. Raudona spalva patinka ne tik mažam, durnam ir mokytojui. Dar ir bendzingalviui. Didelė dalis gražuolių, iš tikrųjų, raudoni…gaaal ir kiek skirtingais atspalviais, blizgėjimo lygiais, bet…raudoni.

2. Tiems, kurie galvoja, kad jaunimas nevertina istorijos bei palikimo, baisiai klysta. Didžioji dalis žaviausių ir podiumo girietinėlė - klasika, prieš kurią norisi nukelti kepurę jos neturint, o reveransus daryti net ir su džinsais bei sportiniais bateliais, be vakarinių suknelių: didžioji dalis - žavūs provokatoriai, kuriuos gyvai pamačius, turbūt, užimtų kvapą…o jei netyčia visi žavieji papultų į kamštį juos bestebint, taip ir uždustum: smegenys nebesiųstų impulsų kvėpuoti dėl laaaabai stiprios magijos ore…

3. BMW vairuotojai nėra idijotai. Tai gilus mitas, kurį po tyrimo galiu paneigti. BMW vairuotojai turi skonį, gerbia klasiką, istoriją ir šedevrus, kurių didžioji dalis opelių, citroenų ar toyotų vairuotojų net nepažintų. Ir čia dievaži ne apie modelius ir markes: čia apie gyvenimo būdą… BMW vairuojantis žmogus nėra BMW vairuotojas. Jis yra BMW vairuojantis Žmogus.

4. Vyrai yra išrankesni automobiliams, nei moterims. Čia faktas, kuris, sakyčiau privertė tapti ‘vieno antakio žmogumi’ kuriam laikui. Aš, asmeniškai, beveik likau ištikima moteriškai prigimčiai ir ilgai blaškiausi tarp nenormaliai ilgo sąrašo bolidų, siekdama įvardinti patį pačiausią…. Tuo tarpu, vyrai, šioje vietoje, neatsiliko. Taigi, faktas, kad vyrai žino ko nori, netyčia….pasineigė :)) .

5. Fiat Multipla gavo du balus. Duomenys tyrimui perduoti psichikos patikrinimo centrams pagal IP adresus ir gyvenamąsias vietas. Nepykit, viskas jūsų pačių labui!

6. Japonija vs Vokietija 1:1, Anglija jau persirengimo kambariukyje, tuoj išbėgs, Italija vis dar laukia savo pasirodymo. JAV mokosi futbolo taisykles, poreikis juntamas… Tokie duomenys, statistiškai, pagal favoritų regionus.

7. Automobiliai ne visada atspindi asmenybę. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa…Šernas jai padeda.

8. Didelius automobilius myli dėdės su mažais…EGO. Ir tetos su dideliais…principais. Ot ir ne! Visai. Atvirkščiai kažkaip čia gaunasi ir, iš tikrųjų, džiugu.

9. Amžius nesvarbu. Gali būti ir su patsosu, gali būti ir be… Gali būti su 10 ekranų, gali būti tokio nematęs. Gali būti su autobuso dydžio vairu, gali būti su automatine pavarų dėže kaip „fūroj“… gali būti mažytis, gali būti ilgas kaip lietuviška žiema. Gali būti aukštas, kad obuolius rudenį nuo medžių nupurtytų, o gali būti priguldęs prie žemės, kad po tvora lystų, jei be raktų grįžtum namo… Niekas nesvarbu. Arba drugeliai skraido, arba ne. Kažką primena, tiesa?…:)

10. Atvirumo momentas. Nežinau aš to gražiausio aktoriaus. Ar aktorės. Bet žinau, kad Eleonora, greičiausiai, bus mano dukros vardas….

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie burzgiančius santykius - visai rimtai

Vasaris 16th, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos 1 Comment »

Kažkaip lūkuriavau ir atkreipiau dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelėje išsirikiavusius bolidus ir kas per žmogai magiško mygtuko paspaudimu priversdavo juos sumirksėti pripažįstant šeimininką, užsikurdavo ir nuvažiuodavo. Tada atvažiuodavo kiti „bosiukai” ir jų murkiantys augintiniai.
Tada pagalvojau….o kodėl vieni automobiliai norimi labiau, kiti mažiau? Kodėl kad ir kaip kartosime, kad dėl nuomonių nesiginčijama, taip pat baigsis su tam tikrom automobilių markėm, kaip būtų pasodinus tikrus Žalgirio ir Lietuvos ryto komandų fanus prie vieno stalo ar uždarius kartu pirtyje? Kuo charakteristikos vienus suvilioja, o kitus atbaido?
Žinoma, tikri bachurai niekada nepirks tokio pačio bolido, kokį turėjo „dūchas” iš gretimo kiemo Šilainiuose (likusiai Lietuvos daliai, ne Kaunui, paaiškinu, kad Erelių mieste tai vienas ‘bachūriškiausių’ rajonų su dar gyvom „panetkėm”). Bet iš tikrųjų, kodėl vienas, paprastai žiūrint, metalo gabalas su įmontuotu varikliu ir diržų instaliacija bei ‘bakeliais’, sėdynėm ir kompais ir panašiai, yra „fainesnis” už kitą tokią pat instaliaciją, tik kitu pavadinimu?
Na ir žinot, ką mano mažytės voveriškos smegenys išmąstė? Visus atsakymus įmanoma rasti automobilių pardavimų salonuose, kuriuos galima būtų pavadinti, laikinaisiais būsimų augintinių namais bei žinutėse, kurios ištransliuojamos marketingo specialistų į plačiąją visuomenę. Niekad AUDI nesakys „nepirk manęs, nes BMW yra geriau”. AUDI sakys „aš turiu būtent tai, ko tau reikia”. O kadangi mes kiekvienas esam mažas pasaulis su savo vertybėm, gyvenimo būdais ir norais, tai ir tas „tai, ko reikia”, nebūtinai atitiks kaimyno, su kuriuo net gi kartais visai kepi šašlyką ir tau jis visai telpa į normalaus žmogaus kategoriją (Erelių mieste tai - labai gerai). Bet tu vis tiek jo nesuprasi. Tu jo Volvo S60 pirktum įmonei, ar darbuotojams. Kaip ir Skoda Octavia. O VW Golf apskritai yra vadybininkų mašina, Renault tik tiems, kurie visai nieko nesupranta apie mašinas ir geriau apskritai važinėtų Mersais ar Skodom (žiūrint kuris pirmasis atvažiuos į autobusų ir troleibusų stotelę).


Bet realiai, žinote ką? Nieko jūs nesuprantat. Visi jūs teisūs. Ir tas, kuris vairuoja BMW, ir tas, kuris alpsta, kaip nori Alfa Romeo Gulia. (Išskyrus Fiat Multipla vairuotojus. Vis dar jų nesuprantu. Nebent automobilis yra tarnybinis senelių namų bolidas ir vežioja visas bobutes ir diedukus savaitgaliais pramogauti: talpumas geras dalykas.).

Pasižiūrėjau aš paskutinį Format67 video, kurį jie susuko apie BMW M4 su Akrapovic išmetimu, ir man toptelėjo, ką turi BMW: jis pavargusių žmonių automobilis. Aš nesakau senų, aš sakau PAVARGUSIŲ. Nuo galvos skausmo, nesąmonių, verslo sandorių, susitikimų. Tokių žmonių, kurie užstrigo „Dirbk, pirk, mirk” mechanizme, kurie bando uždirbti viso pasaulio pinigus ir juos gal net gi kažkada uždirbs. Bet šiandien, būdami materializmo kalėjime, dirbdami dėl koncepto „Pinigai = laisvė. Kada nors”, jie tiesiog,…pavargę. Uždarai duris. Išeini į savo pasaulį, apkabini vairą, užkuri motorą….ir lauki, kol tas komerciniuose pranešimuose pabrėžtas laisvės pojūtis persmelks ir pats nepajusi, kad šypsaisi: šį kart ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori. Nes kad ir laikinai, bet tu gavai savo „High performance and freedome”. Jis juk paprastas, supranta tave, nereikia aiškinti ir įrodinėti, jis tiesiog…žino. Nereikia ginčytis kaip su moterimi dėl menkų kaprizų, neužsikūrimų, užšalusių laidų ar bagažinių pakėlimo mechanizmų, kaip visada gali nutikti įsigijus itališkąjį Alfa Romeo.

Bet būtent tai žavi Alfa Romeo. Maži, moteriški kaprizai…Dailios linijos, akį traukiančios formos ir šiek tiek neaiškių problemų, kurios tik parodo, kad ne tik su esi burzgiančiuose santykiuose su Ja, bet ir Ji su tavimi. Juk jeigu nezyzia ir nerodo kaprizų, reiškia nerūpi. :)
Prancūziški kaprizai ir nenoras mokytis užsienio kalbų juntamas ir jų technikoje: „Tu desteste ou tu adores (arba nekenti arba myli). . Nori kaprizingo? Imk. Bet kai tik perprasi jo dialektą, turėsi ištikimą kelionių draugą.

Matote? Vieni ieško patys savęs ir poilsio ir laisvės, kitiems - burzgiantys santykiai - kur kas daugiau, paremti abipusiu ryšiu. Nes jai galima niurzgėti. Net gi reikia, kad ji niurzgėtų. Tretiems - reikalingas draugas. Ištikimas, paprastas draugas… Kaip ir - kiekvienam savo. Kaip ir kiekvieno pasaulis - savitas. Kiekvieno burzgiantys santykiai - kitokie. Ir aš - visai rimtai.
Bet čia tik aš ir mano Šponkiška nuomonė.
Gražios ir saulėtos likusios Lietuvos nepriklausomybės dienos,

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


Nes taip gimsta meilės romanai

Lapkritis 5th, 2016 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Aš ką tik supratau, kaip gimsta meilės romanai. Ir meilė iš pirmo žvilgsnio. Ir baimė pažinti toliau, nes norisi tikėti, kad tobulumas nesibaigia, o tu dar negirdėjai balso… O jei jis bus ne toks, kaip įsivaizduoji?….

Aha, aš grįžau. JO dėka grįžau. Kad ir kaip bebūtų keista, atrodo, veikiu tiek daug visko šalia variklių gausmo, šalia bolidų, gražių formų, bet kažkaip….atrodė viskas užmigdė. Neberadau savęs. Realiai, neradau.

Jau kiek laiko vyksta metų automobilių rinkimai, sakiau, va, gal įkvėps? Bet…kažkaip, ne žvejė, matyt, esu - neužkibo. Ir tada…visai visai netyčia…akys užkliuvo už jo užpakaliuko….net nepajutau, kaip garsiai išsprūdo ‘och…’, pasišiaušė oda ir nesinorėjo atitraukti akių. Juk sakau: supratau, kodėl ir kaip egzistuoja meilės romanai. Technikos stebuklas, keliantis pirštų virpulį rašant. Keliantis baimę pažinti jį daugiau, kad tik Ponas Tobulybė tokiu ir liktų…Ponas Lexus LC500.

Žinot, pirmą kartą taip jaučiuosi po to, kai pasakiau ‘och’ Eleonorai. O čia net negirdėjau, kaip nuožmiai plaka jo širdis. Bet bijau ir išgirsti. O jei balsas, iš tikrųjų, nėra toks solidžiai sodrus, kokį norisi išgirsti?

Kiek esu rašiusi apie automobilius, Lexus apeidavau. Ne dėl to, kad su juo kažkas blogai, bet kažkaip dėl to, kad visad atrodė, jog jis tiesiog ‘didelių dėdžių’ automobilis. Ir tada, suprantate, jie į gyvenimą paleidžia JĮ.

O JIS sau ramiai pulsuoja ne tik pasitikėjimą savimi, kurį turi visi Lexus klano nariai. Jis tiesiog žino, kiek daug jis turi pasiūlyti. O jei net nenori imti to, ką jis turi… jis tiesiog nusišypsotų. Tai būtų tavo praradmas, o ne JO. Ir nesvarbu, kad po kapotu susirinkę kiek mažiau kumeliukų nei po ką tik pristatytos Lietuvoje Giulijos baltojo sedano. Ne tame esmė. Ne tame jėga. Ne tame žavesys ir unikalumas, keliantis pirštų virpėjimą ir dusulį.

Privalote JĮ pamatyti. O toliau….toliau - arba pamilsite….arba pamilsite.

Drebančiomis rankomis,

Jūsų,

Šponkė

https://www.youtube.com/watch?v=KiNRIR8tjFc

Rodyk draugams


Apie ex-konceptus ir konceptus

Kovas 12th, 2016 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos No Comments »

Aš, iš tikrųjų, esu tikra patriotė. Myliu Lietuvą, emigravusi buvau, tarkime, dėl socialinio eksperimento ir, dievaži, tikrai džiaugiuosi gyvendama čia. BET. Metuose yra kelios dienos, kuomet siaubingai noriu būti gimusi kažkur kitur: Japonojoj….„Štatuose”,….Ženevoj:) Turbūt nėra sunku suvokti, apie ką aš kalbu. Bet kam kraustytis, jei galima pamatyti žaviuosius tiesiog apsilankius parodoj? Tam, kad matytum daugiau, matytum viską: nuo kelionės į parodą, prisiparkavimo ir įsipatoginimo stende ir kelionės namo… Viską viską! Aš ir savo medaus mėnesį mielai praleisčiau sėdėdama salėje ir stebėdama, kaip kas vyksta.

Taigi, žiūrinėdama nuotraukas ir skaitydama medžiagą iš parodų (su padūsavimais, žinoma), kažkaip užsimasčiau apie idėjinius (konceptinius) automobilius, kuriuos automobilių pasaulio genijai kaskart pristato, tuo pačiu atlikdami eksperimentą ir baisiai akylai stebėdami, kaip gi publika reaguoja į vienokius ar kitokius sprendimus. Kažkaip pasidarė įdomu…kiek konceptų realiai išvažiuoja į gatves? Kiek iš jų tampa praktiškai tai, ką kada nors gyvenime pristatė dėdės genijai iš laboratorijų, be ryškiai į akis krentančių pakeitimų?

Norite tokių pačių pačiausių sąrašiuko? Prašau!
Plymout Prowler (Lietuvoj nežiniukai jį pasitiktų, greičiausiai, kaip Nissan Joke arba Multiplą)
Kia Soul (juntamas korėjiečių prisilietimas ir bruožas, toks…ir antakių linija panaši, ir akys kažkaip…)
Audi TT (pats tikriausias gimimas iš eksperimento. Kaip konceptas pristatytas dar 1995 metais, jis, štai, užkabina bent akies kampučiu iki šiol. Audi mažylis, kurį ištempus galima gauti Audi A8 :) ir nereikia sau meluoti… kažkodėl tiek pagalvojus apie Audi TT, tiek apie didesnįjį brolį A8, galvoja nusipiešia žiedų valdovo - bolido sidabrinis variantas. :) Ne?)
Ford GT (čia jau savo trigrašio įkišti netgi neturiu kur. Jis tiesiog Ford GT. Arba jį supranti - arba ne. Arba jis patinka…Arba patinka:) Atgimęs, tiksliau, prikeltas, su šiek tiek Vintage šarmo ir tuo, kuo visad žavėjo automobilių pirmtakai, Ford GT grįžo su pasitikėjimo savimi kupina „veido” išraiška).
VW New Beetle (arba jo pirmtakas „Concept One”, pristatytas dar 1994 metais. Vis dar žavus, pastebimas ir su švelniu brizu iš praeities - taikus ir akį traukiantis automobilis, primenantis laikus, kuomet moterims rūkyti buvo elegancijos ženklas, raketos pradėjo kilti į orą, o astronautų žmonos visos mokėjo kepti tortus).
Dodge Challenger (neužsivesiu. Apie „American Muscle” cars, turbūt, galėčiau kalbėti nesustodama. Tad, neužsivesiu).
BMW Vision Efficient Dynamics ….išaugusi į i8. Čia net skliaustelių nesinori rašyti savo nuomonę ir komentarą išsakant….Ar tu ją matei?? Tiesa, vis dar gaila, kad BMW Gina projektas, privertęs nesportuojant pulsą padažninti iki minimum 120 kartų per minutę, liko tokiu…labai idėjiniu. Jei turėčiau ateity dukrą, tikrai pagalvočiau apie vardą Gina. Greičiausiai, tokio neduočiau, nes vaikui gyventi dar reiks tarp kitų žiaurių visuomenės individų, bet…pagalvoti - tikrai pagalvočiau!
Chevy Volt (kiek ilgiau užtrukęs iki įgyvendinimo, bet, visgi, realizuotas projektas, už kurį keliu nykštį. Broliai šaunuoliai!).
Lexus LF-A (Nematei? Pasigooglink. Labai labai verta. LABAI. Komentarų nebus, vieta rezervuota tamstos emocijoms pagooglinus).
Fisker Karma (atsiradusi po 4 metų, pristačius Fisker Hybrid Sedan Concept. Nelabai ką galiu pasakyti, akys išvarvėti nuo formų baigia. Pažiūrėti - gražu. Kas toliau gero? Sunku pasakayti. Pažadu, kada nors tikrai skirsiu laiko Fisker’iui išsianalizuoti).
Tesla Model S (nes tai yra Tesla. Ir viskas tuo pasakyta. Pradėję nuo telefonų gamybos, vyrai puikiai surado vietą sau rinkoje. Pažadu analizuoti ir juos - tik čia reiks mėtų arbatos…kad bežiūrint širdis neiššoktų lauk.)
Jaguar F-Type (anglai - gal ir ligoniai, bet šis bolidas vertas pagarbos. Tikrai.)
Bugatti Veyron (vienas iš nedaugelio konceptų, kurie buvo paprastesni, nei bolidas, išvydęs tikrąją šviesą ir gavęs šansą būti įvaikintu ir lakstyti gatvėse. Ne visai norisi sutikti su sprendimu perkrauti Bugatti daugiau viskuo, nei pristatė publikai…. Bet čia, turbūt, tik aš ir mano požiūris „Beauty is Beyond Simplicity”…)
Nissan GT-R (jei negirdėjot jos murkimo….jūs negirdėjot nieko.)

Daug visko keliuose matome važiuojant - ne viskas gimė kaip konceptas. Bet, iš tikrųjų, tie, kurie gimė - verti pagarbos… Bus įdomu pamatyti, ką dar liaudis sugebės realizuoti ir paleisti į visuomenę tarp kitų, jau kiek nebe tokių akį traukiančių ex-konceptų…

Pabaigai? Pabaigai prisiminkime BMW Gina. Och….:)
https://www.youtube.com/watch?v=wy2PYRl78Us

Gero savaitgalio linkinti,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie bolidus ir jų spalvas

Kovas 5th, 2016 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos 2 Comments »

BMW M3

Man nereikia daug, kad pradėčiau dairytis į automobilius gatvėje. Tik kartais skiriasi tai, į ką aš labiau kreipsiu dėmesį.
Neseniai vienas pažįstamas socialinio tinklo pagalba visuomenei uždavė klausimą, ar jiems patinka saulėje pabuvusio viščiuko (supraskite, „Dakar Yellow”) spalvos BMW. Ir kažkaip tada pagalvojau, kad tai - vienas elementų, pagal kuriuos galima atskirti BMW M nuo BMW ne M. Bet ar tai iš tikrųjų gražu ir tinka, ar tai tiesiog jau savęs „apgydymas”, kad jeigu sakysi, jog negražu, visuomenė sakys „tu nieko nesupranti, juk tai tikras M”. Dėl M niekas ir nesiginčija…. bet ar tiesiog tinkanti spalva automobiliui, nepaisant to fakto, ką ji reiškia? Jeigu aš nudažysiu dramblį Nissan X-Trail Dakar Yellow, čia bus gražu, ar juokinga? Ar gražu bus tiems, kuriems tai primins BMW M?

Va apie tai ir užsigalvojau. Apie spalvas ir faktą, kas kam tinka, kas patinka. Viena, kai automobilį renkasi žmogus pagal spalvą, kita - kodėl jie tokie jau yra dizainerių sprendimu? Prieš sėsdama rašyti, kažkaip dar padiskutavau su google ir jis pateikė visus savo argumentus, man liko susidėlioti išvadas. Bet, sakyčiau, sunkoka. Labai buvo įdomu, kokios spalvos automobiliai palieka gamyklas būtent gamintojo sprendimu. Kaip kad Ford Focus savo laiku - oranžinis ir „kyslotnai” žalias. Jeigu greitai pasakysi žmogui „Ferrari”, jis, greičiausiai, sakys „raudona”, „Lamborghini” - „geltona“, o „Subaru” - „mėlyna”. Ne?:)

Jei sakysiu „bulka”, tikrai nematysim prieš akis žalio jos varianto (daugumos kaimynas turi arba turėjo šitą), kažkodėl sidabrinis arba smėlio spalvos. BMW? Man BMW akyse pasirodo kaip juodas ‘pitakas’ (vėlgi, įtariu Kauno įtaką).

Tai šiandien užsiėmiau automobilių spalvų stebėjimu ir analize. Ne, pagaliukų pagal spalvos kodus nedėliojau, tiesiog daugiau atkreipiau dėmesį į judesį gatvėje. Ir pamačiau ryškiai žalią Nissan X-Trail, du violetinius Hyundai, a lia - elektro spalvos 3 serijos BMW (gražutis toks), ir daug mėlyno/pilko- sidabrinio/ juodo ir balto judesio. Panašu, kad jos dominuoja.

Iš tikrųjų, norėčiau pakalbinti dizainerius ir spalvų parinkėjus, kas nuo kiek skiriasi. Juk šalia visų esminių spalvų, turime debesis atspalvių. Ir, beje, spalvas, įtakojančias bolidų kainas. Ieškojau informacijos apie brangiausias automobilių dažų spalvas (nekalbu apie emiratuose purškiamus auksus, sidabrus ir platinas - kiekvienas savaip iš proto eina), kurias pateikia pačios automobilių gamyklos.

Taigi, draugo google dėka, radau šiek tiek info apie brangiąją BMW spalvą (legendos byloja, kad vien spalva kainuoja 8000 eur). Tik kažkaip žiūrėdama video ir klausydama, kaip ekspertai pasakoja, kokia „oj ir aj” ta spalva yra, nejučia pradėjau juoktis: vis tiek visi sakys kad vairuoji pilką BMW, o iš savo VW Passat besiridendama tetulytė taip voš į tavo BMW šoną durimis, kad, suvokdamas, kiek baisiai daug tas rėžis kainuoja, net nenorėsi atimti jos paskutinių ir vienintelių turimų pensijos pinigų:)

Tingintiems klausyti - prašome tik žiūrėti. Bet vienas faktas ganėtinai įdomus: BMW vartotojams siūlo 230 spalvų gamą. Galėtumėt jas išvardinti??? :))

Gero žiūrėjimo ir dar geresnio savaitgalio :)

https://youtu.be/otOYaIFgiTo

Jūsų, Šponkė

Rodyk draugams