BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavasario pažadai

Kovas 16th, 2018 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Šiandien lyja. Ir tai, žinoma, tik geras ženklas, suvokiant, jog jau kovo 9-oji ir visas tas baltas blogis už lango tuoj taps vandenine savo versija.

Dievaži, niekas nesako, sniegas buvo gerai…bet BUVO. Ir jis yra gerai tik per Kalėdas ir Naujus metus, o po to savo nenormalias ir ganėtinai skaudžias išdaigas tas baltas blogis už lango jau gali susidėti į kišenes ir nešdintis su visais „minus daug” ir neužkuriamų automobilių „rytine simfonija”.

Dabar jau metas pavasario pažadams. Ir prašyčiau, kas tik ko neprisižada… Moterys paprastai žada numesti nuo savo 5 centimetrų talijos kokius dar du, depresuoti žmonės žada būti linksmesni bent po 2 minutes į dieną, vyrai, vakar išdovanoję tulpes ir išleidę savo metinį dėmesio skyrimo moterims biudžetą ramūs sėdės iki vestuvių metinių, sau šį kartą pažadėdami pastarųjų nepamiršti. Stereotipai, žinoma. Bet nesakykit: tokių pažadukų žinot ir jūs.

Man, iš tikrųjų, įdomiausi automobilių gamintojų pažadai. Tiesą sakant, šie būna materialios formos ir dažniausiai pristatomi pavasarinėje parodoje Ženevoje (negeografams - tai Šveicarija, tai mažytė salelė Europos Sąjungos apsuptyje). Tik patys išstatydami savo plieno/karbono/odos pažadus taip, kad jie tampa ne tik pamatomi, bet ir paliečiami, išaugina juos į įsipareigojimo lygmenį: svajonėmis mojuoti prieš nosį labai negražu!
Pažadas būti žalesniais. Apart, greičiausiai, visų automobilių gamintojų, išleidusių elektra varomus modelius ir konceptus (kaip „Aston Martin Lagonda Vision Concept”, „Audi” SUV electronic prototipas, „Jaguar I-Pace”, „Porsche E Cross Turismo concept” ir kiti), čia lyderio vieta atitektų „Goodyear” samaninėms padangoms. Jūs važiuojate, o jos auga. Žavu, tiesa? Dzūkai mane tikrai supras: vanduo sugertas, fotosintezė vyksta, oras valosi…. Lieka grybų padangose padažui pasisėti - greit važiuojant, joks šliužas įsisukt nespėtų.
Tiesa, ties „būti žalesniais” būtina paminėti „BMW” koncerną už jiems būdingą išsišokimą. Jie išleido žalią (prašmatniai prancūziškai kalbant, „Saleve Vert” spalvos) 8 serijos „Grand Coupe”. Ir ne, jis nieko mažiau nevartoja, jis tiesiog yra žalios spalvos. Apart to, kad jis atrodo kiek kitaip, nei visi kiti modeliai, jis lygiai taip pat kaustys ne tik dėmesį (kaip bežiūrint, abejingų, greičiausiai, žalumai neliks: arba patiks, arba ne), bet ir siurbs piniginių turinį. „BMW”, kaip visada, vulgariai išsišoka ir tam žaliam daikte, realiai, nėra jokio noro „žaliuoti” („Go green”).

Pažadas pasaulį pakloti sau po kojomis. Esu skaičiusi, kad daug misterių ir madam ekstrasensių kalbėjo apie Kiniją ir faktą, kad jų rinka valdys pasaulį, tada kaip Makaulės iš filmuko jį užkariaus ir visa vartotojiška kultūra paklus šiai, praktiškai, visą žemyną užimančiai, tautai. Na, galvojau, „be šansų”, nes mano benzingalviškumo su savo kuriamomis normalių automobilių replikomis ar savo jau „alia sukurtais” dizaino stebuklais triratėmis „bričkomis” tikrai neužkariaus. Bet ką gi jūs galvojat… O kaip reaguoti kai jie sukuria 1000 AG turintį elektromobilį mistiškuoju pavadinimu „LvChi Venere”. Šio grožio svoris - 2100 kg, įsibėgėja iki 100 km/h iki trijų sekundžių (čia, turbūt, įtaka tarpinės tarp vairo ir sėdynės prisideda vis tiek), o baterijų kiekiu bolidas lenkia visus turėtus žaislinius automobilius namuose, kur į modeliuką kraunasi kokios 8 baterijos ir dar dvi kronos į valdymo pultą. Skeptikus prašau apsiraminti: dizainą kūrė Italai, kuriems į veidą spjauti už jų darbus tikrai negalima („FIAT Multiplą” sekundei pamirštame). Paprastai kalbant, gražu. Aš jo noriu. Norėkit ir jūs.

Pažadas gyventi šia diena. Paprastai žiemos miegui išsivaikščiojus, kyla noras gyventi šia diena. Gaila, kartais labai jau trumpam, bet guodžia bent jau optimizmas. Pasirodo, sakyčiau, toks noras kyla ir nesąmones daryti skatina ir automobilių gamintojus. Sakyčiau, ypač vieną: „Land Rover”. Niekaip kitaip negalėčiau suprasti sprendimą sukurti „Range Rover SV Coupe”, dvidurį monstrą, kurį nuplauti pasieks toli gražu ne kiekvienas, nes gabaritai - vis dar nenormalūs, bet štai „grakščiai” iš automobilio galo iššokt nebepavyks. Toks jausmas, kad pavasariškam jausmui užvaldžius, kažkada „pokštelėjo” į galvą logika ir tada gimė sprendimas išleisti jų tik 999: dievaži, gal „Carpe Diem” jausmas užpuls ir kitus, o noras turėti tai, ko skaičius limituotas - taps kaip spyriu į užpakalį. Ši „karvė”, kurią galės tauta įsigyti jau lapkritį, gali važiuoti 266 km/h, o sveria 3,5 tonos ir turi 5 litriukų motoriuką. Žodžiu, karvė, kuri geras daug, o pieno neduos.
Nežinau, pažadų gali būti daug. Kartais atrodo, kad moteriškas noras numesti svorio automobilių pramonėje negalioja, veganų nėra ir visi pinigus augina ant medžių: „koks švarus oras? Ta prasme, turi sverti mažiau? Kaip tai kuras kainuoja?”
Gražu, nieko nesakysiu apie tai, tikrai gražu ir gniaužia kvapą visi kūriniai. Gražu, kaip pavasariui į „įšalo šalį” atėjus, tik apsigauti nereiktų: per greit apsinuoginęs, ligomis patale vaduosies…:)
Linkiu nežadėti to, kas neįgyvendinama, bet gyventi šia diena - nepriklausomai pavasaris, žiema ir tos dvi dienos vasaros.
Carpe Diem ir gero savaitgalio,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie geriausio sportinio kadro ir metų automobilio rinkimus

Lapkritis 30th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Aš jaučiuosi nustebusi. Ne, nusivylusi. Nors, turbūt, abu variantai teisingi, ir nustebusi ir nusivylusi.

Šiandien pusryčiams prie kavos turėjau net du didelius nusivylimus, kuriais soti galėsiu būti praktiškai iki Kūčių su visom silkėm pataluose. Jei taip kalbant ne visai materialiai, tai nusivylimas nr. 1 - apatija ir nr. 2 - nenormaliai hyper-didelis ribotumas. Iš esmės, abu variantus galima pritaikyti dviem skirtingiems reikalams, kurie visai tarpusavyje panašūs: tai ir Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojami geriausios nuotraukos rinkimai, ir, lygiagrečiai, ant mūsų Marijos žemės vykdomi „Lietuvos metų automobilio 2018″ rinkimai. Realiai, abu vyko, abu „ant dienų” baiginėjasi.

Nors, žinoma, ko aš čia stebiuosi: čia Lietuva, čia lietūs lyja, susiraukimo lygis progresuoja, o kas antras ne tik susisukęs, bet ir dievagojasi depresija sergantis…. na bet gerai, vėlgi, nuklydau.

Nusivylimas nr. 1. Pradėkime nuo geriausios sportinės nuotraukos rinkimo. Realiai, nuvilia ne pačios organizuojamos iniciatyvos, o mūsų nelaimingos iki kaulų smegenų tautos apatija. Norisi gerai įkrėsti tiek fotografams, tiek balsuotojams, tiek kandidatams: nes nėra nei ką rinkti, nei už ką balsuoti - sakyčiau, jokio įvairumo ir minties laisvės. Tikrai tikrai!
O tai…už ką? Iki gruodžio 5 dienos LASF komisija išreikš savo balsą už skirtingų automobilių disciplinų nuotraukas. Gerai. Akimirka smagi, bet kad…NĖRA UŽ KĄ BALSUOTI! Iš esmės, problema tame, kad apetitas auga bevalgant. Lyginant su praeitų metų nuotraukomis ir žinant, kiek ‚woop woop‘ gerų renginių šiemet buvo, kartelė tikrai yra aukštai. Bet natūralu - tai ir yra progresas.
Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl fotografai nesidaro sau NEMOKAMOS reklamos ir nenori, kad jų nuotraukos suktųsi federacijos puslapyje ištisus metus? Kur dingo Vilkyčiai su ilgu sąrašu žvaigždžių ir iki drebėjimo gražiomis avarijomis? O kur dar „Fast Lap” kadrai? Kur Baltijos šalių čempionatai? Visos žavios trasos, akimirkos ir debesis skirtingų automobilių disciplinų? Rimtai, kur?? Atsidarius nuotraukų albumą, matau ralį. Daaaaaaaaug ralio. Per daug ralio. BET. Mes turime tiek disciplinų, o patys žudome jų žinomumą. Vien renginyje, su kuriuo dirbu pati, paprastai turiu bent 30 (!!!) akredituotų žurnalistų. Vienam renginy! Tai palaukite, renginių turim ištisus metus, disciplinas - 7, o net nėra po tris nuotraukas rinkimams! Tai kur čia skaniai žmogus kavą gali gerti ryte? Mieli fotografai, rimtai? Va taip va tiesiog, abejingai? Nu nu nu, vyrai ir moterys, nu nu nu!

Nusivylimas nr. 2.
Lietuvos metų automobilių rinkimai 2018. Čia galėčiau pažvelgti kiek siauriau: tautos automobilių rinkimai. Negražu būtų man čia „lieti putas” nepateikus sąrašo, tad štai apie juos galima paskaityti čia, kaip ir pamatyti balsus, skirtus už šių metų pačius pačiausius.

Žinoma, dar nebalsavusi ir „neprispaudinėjusi”, reiškia, nematydama laimėtojų ir nelabai laimėtojų, peržvelgusi sąrašą, pagalvojau, kad bus daugmaž taip: 1 vieta: VW/ BMW, 2 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 3 vieta: VW/ BMW/ AUDI, 1:0 Vokietijos naudai ir statymų kontorose baisai nykus koeficientas. Žvelgiant nuo galo, turėjo būti kažkaip ten kamštis eilėje tarp FIAT/ Suzuki/ KIA/ Ford/ Citroen/ Mazda. Viduriukas tektų visiems brangesniems fainesniems, kuriuos tauta perka susimetę penkiese ir po to važiuoja mergaičių į centriuką kabint, kaip kad MB, Range Rover, BMW (tas brangesnis su „visu faršu”). Na, o dabar tiesos akimirka; aš (beveik) suklydau!

Liūdniausia, kad tokius rezultatus prognozavau ne dėl techninių automobilių charakteristikų ir savybių, o dėl to, kas darosi rinkėjų galvoje: ogi baisiai viskas ribotai, liūdnai ir su išankstiniu nusistatymu. Toks jausmas, kad „Tautos automobilis 2018″ turi atitikti kriterijus: nieko naujo, vokiškas, bijau rizikos, geriausiai, kad būtų dyzelis, šrotai „ant kiekvieno kampo”. Aš truputį perlenkiu lazdą, žinoma, nes antroje vietoje pagal balsavimus iškart už VW ir prieš BMW dar yra „Alfa Romeo Stelvio”, bet neatmetu galimybės, kad „Alfa Romeo” pardavėjai tiesiog privertė visus darbuotojus balsuoti už šį modelį rinkodaros tikslais.
Kažkaip gaila lyderių ir kitų gamintojų, kurie iš tikrųjų gamina gerą techniką, bet negauna dėmesio vien dėl tautos konservatyvumo. Automobiliai, ant rankų nešiojami kitose šalyse, pas mus atsidūrė eilės prie dėmesio gale visai nepelnytai, nes toks vaizdas, kad technikos „gerumą” apsprendžia tautos mentalitetas. O čia mūsų tautos automobilių lyderio apžvalga svetur.


Nejučia prisiminiau vieno ryšio tiekėjo reklamą „kvadratiš iz gut” ir, dievaži, nedrįskime galvoti kitaip. Taip ir gyvenam ribotų kvadratukų pasaulyje be motyvacijos keisti ar prisidėti….Nors, cepelinų tauta atrodo ir kitų šalių patiekalus, bet čia kaltinčiau tautų maišymąsi, o ne mūsų lavėjantį mastymą. Visa kita - mūsų vidinis užsiprogramavimas būti ribotais ir sukaustytais.
Va tokie tie neskanūs nusivylimo riestainiai šiandien buvo prie rytinės kavos.

Optimizmo beiškanti, bet šį kart susiraukusi,
Šponkė

Rodyk draugams


Priežastys, kodėl per Vėlines reikia vairuoti nuomotą „Multiplą“

Lapkritis 1st, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos No Comments »

Žinot, aš esu seno kirpimo žmogus, tiksliau, net ne žmogus, o moteris. Seno kirpimo su senu požiūriu į šventes ir tradicijas: net jei ir neturiu savo „kinderių”, reikalauju, kad tėvai puoštų Kalėdų eglę, turim savo maršrutus ir kapinių žemėlapius, pagal kuriuos vyksta tradicinis lankymas su karšto vyno atsigėrimu šalia Merkinės.

Aš nesu, žinoma, tas žmogus, kuris sako „koks dar Helovinis???”: visi kuriame savo tradicijas. Visi turim savo akimirkas. Ir tie, kurie vakar lakstė išdažytais veidais, irgi kuria akimirkas ir momentus, kuriuos prisimins. Viskas čia gerai. Tik dievaži linkiu niekam nebūti atsibudus šiandien šalia kažko, kam nuplaukė visi grimai ir, pasirodo, tik tada išlindo tikrieji demonai…
Bet aš ne apie tai. Aš apie tradiciją, kai mes lankome artimųjų kapus. Norime ar ne - kasmet žemėlapis, pagal kurį reikia važiuoti, keičiasi, plečiasi - ir taip yra pas visus. To pakeisti negalime. Tačiau, Vėlinių kamščių, eismo siaubus galime pasilengvinti. Tai va taip ir priėjau prie išvados, kad reikia vairuoti nuomotą „FIAT Multiplą”. Ir tuoj pat paaiškinsiu kodėl.


1. Kaina.
Reto šlykštumo automobilis. Tikrai. Kaip „VW Sharan” su išsprogusiomis sraigės akimis ir kirviu kapotomis rankenėlėmis… Na bet čia detalės. Turiu įtarimą, kad reto šlykštumo ji turėtų kainuoti pigiai nuomai ir bus paskutinis kitų pasirinkimas, tad kai jau visi bus išgraibstyti, ji dar lauks savo princo su balta nuomos sutartimi.
2. Kodėl nuomotis? O jums ką, kyla noras sukti galvą ir turite laiko remontams po visų švenčių? Statistiškai, per šias lapkričio šventes įvyksta tiek žioplų ir ne tik avarijų, kad dievaži. Visi reto važiavimo ir nekokybiško regėjimo savininkai, kartu su jumis, juda gatvėmis. Tai ar dabar verta gadinti savo automobilį, sukti galvą dėl remontų ir vargti? Bet kokiu atveju, nuomos kompanija išsimuš pinigus iš kaltininko, kol jūs, grąžinę automobilį į nuomos punktą, jau maloniai važinėsite savo automobiliu.
3. Gerai, nuoma aišku. Bet kodėl tada būtent „Multiplą”? Nes ji talpi. Šios šventės skirtos ne tik prisiminti jau išėjusius, bet bendrauti su tais, kuriuos turime šalia. Švęsti gyvenimą ir vertinti artimuosius ir mylimus žmones, pasakyti jiems ką jaučiame, kartu pavalgyti vakarienę, pasivaikščioti po žvakių šviesoje skęstančias kapines…. bet iki jų dar reikia nusigauti. Tai kodėl nevažiuoti vienu automobiliu bendraujant, o ne 7 atskirais ir prasilenkti? Be to, kuo daugiau galvotų taip, tuo mažiau kamščių būtų. Taigi. „Go Multipla”!
4. Nes jos nepavogs. Statistika byloja, kad ir vagišiams Vėlinės yra šventė. Ir labai pelninga. Tai kad ir nuomota, bet, pavyzdžiui, į namus grįžti iš kapinių juk norisi. Taigi, „Multipla” pati savaime yra priemonė prieš vagystes. Vien savo buvimu.
5. Nes dar labiau mylėsite savo automobilį. Jūs įsivaizduojate savo šypseną po to, kai palikę „Multiplą” atsisėsite į savo automobilį? Tą laimę ir džiaugsmą? Tai dar vienas būdas vertinti tai, ką turime. Kai po neiškepto „kotleto” gauni tikrą ir skanų „Kijevo” šedevrą arba, štai, po „Multiplos” grįžti į pasaką. Na, nebent ir realybėje kasdien važinėjate su šio modelio „FIAT”… tada ne, nelabai.

Tiek Vėlinių pamąstymų….geros šventės. Gerų akimirkų. Gerų kelionių.
Go, „Multipla”!

Visada Jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


..Nes dėl skonio nesiginčijama!

Gegužė 8th, 2017 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Koks klausimas gali būti sunkiausias? Apie klaidas? Laiką? Kur išvažiuotum jei turėtum galimybę apsispręsti per 5 minutes? Jei galėtum išgelbėti tik šuniuką ar tik kačiuką, kurį gelbėtum?
Žinot, koks sunkiausias klausimas benzingalviui?…Kuri ta vienintelė. Keista, bet paklausus, kuris aktorius (kaip moteris, pradžiai turiu pasakyti tą vyriškąją giminę) ar kuri aktorė tau atrodo seksualiausia ar gražiausia? Na, arba danininkė? - Atsakymą gavau greit. Ir nebuvo ‘Žinai, gal Uma, nors neeee, gal Angelina tais gerais laikais,..nors pala, Rihanna tokia visai valgoma”… Kažkaip, viskas buvo paprasčiau ir konkrečiau, nei paklausus apie mažylius, kurie gimsta su skirtingo dydžio širdimis ir keturiais ratais. Ir, beje, tai - žmonių rankomis kurti šedervai.

Kai paklausi, kuri yra pati pačiausia iš šedevrų, kai kurie galime pateikti sąrašus. Mažesnė dalis apsiriboja “top 3″, o nykstanti rūšis užtikrintų gali tiesiog ir naktį pažadinti išpyškinti savo favoritą… Bet paklausinėjus, radau keletą išvadų. Mėgstu aš tokias :) .

1. Raudona spalva patinka ne tik mažam, durnam ir mokytojui. Dar ir bendzingalviui. Didelė dalis gražuolių, iš tikrųjų, raudoni…gaaal ir kiek skirtingais atspalviais, blizgėjimo lygiais, bet…raudoni.

2. Tiems, kurie galvoja, kad jaunimas nevertina istorijos bei palikimo, baisiai klysta. Didžioji dalis žaviausių ir podiumo girietinėlė - klasika, prieš kurią norisi nukelti kepurę jos neturint, o reveransus daryti net ir su džinsais bei sportiniais bateliais, be vakarinių suknelių: didžioji dalis - žavūs provokatoriai, kuriuos gyvai pamačius, turbūt, užimtų kvapą…o jei netyčia visi žavieji papultų į kamštį juos bestebint, taip ir uždustum: smegenys nebesiųstų impulsų kvėpuoti dėl laaaabai stiprios magijos ore…

3. BMW vairuotojai nėra idijotai. Tai gilus mitas, kurį po tyrimo galiu paneigti. BMW vairuotojai turi skonį, gerbia klasiką, istoriją ir šedevrus, kurių didžioji dalis opelių, citroenų ar toyotų vairuotojų net nepažintų. Ir čia dievaži ne apie modelius ir markes: čia apie gyvenimo būdą… BMW vairuojantis žmogus nėra BMW vairuotojas. Jis yra BMW vairuojantis Žmogus.

4. Vyrai yra išrankesni automobiliams, nei moterims. Čia faktas, kuris, sakyčiau privertė tapti ‘vieno antakio žmogumi’ kuriam laikui. Aš, asmeniškai, beveik likau ištikima moteriškai prigimčiai ir ilgai blaškiausi tarp nenormaliai ilgo sąrašo bolidų, siekdama įvardinti patį pačiausią…. Tuo tarpu, vyrai, šioje vietoje, neatsiliko. Taigi, faktas, kad vyrai žino ko nori, netyčia….pasineigė :)) .

5. Fiat Multipla gavo du balus. Duomenys tyrimui perduoti psichikos patikrinimo centrams pagal IP adresus ir gyvenamąsias vietas. Nepykit, viskas jūsų pačių labui!

6. Japonija vs Vokietija 1:1, Anglija jau persirengimo kambariukyje, tuoj išbėgs, Italija vis dar laukia savo pasirodymo. JAV mokosi futbolo taisykles, poreikis juntamas… Tokie duomenys, statistiškai, pagal favoritų regionus.

7. Automobiliai ne visada atspindi asmenybę. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa…Šernas jai padeda.

8. Didelius automobilius myli dėdės su mažais…EGO. Ir tetos su dideliais…principais. Ot ir ne! Visai. Atvirkščiai kažkaip čia gaunasi ir, iš tikrųjų, džiugu.

9. Amžius nesvarbu. Gali būti ir su patsosu, gali būti ir be… Gali būti su 10 ekranų, gali būti tokio nematęs. Gali būti su autobuso dydžio vairu, gali būti su automatine pavarų dėže kaip „fūroj“… gali būti mažytis, gali būti ilgas kaip lietuviška žiema. Gali būti aukštas, kad obuolius rudenį nuo medžių nupurtytų, o gali būti priguldęs prie žemės, kad po tvora lystų, jei be raktų grįžtum namo… Niekas nesvarbu. Arba drugeliai skraido, arba ne. Kažką primena, tiesa?…:)

10. Atvirumo momentas. Nežinau aš to gražiausio aktoriaus. Ar aktorės. Bet žinau, kad Eleonora, greičiausiai, bus mano dukros vardas….

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie burzgiančius santykius - visai rimtai

Vasaris 16th, 2017 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos 1 Comment »

Kažkaip lūkuriavau ir atkreipiau dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelėje išsirikiavusius bolidus ir kas per žmogai magiško mygtuko paspaudimu priversdavo juos sumirksėti pripažįstant šeimininką, užsikurdavo ir nuvažiuodavo. Tada atvažiuodavo kiti „bosiukai” ir jų murkiantys augintiniai.
Tada pagalvojau….o kodėl vieni automobiliai norimi labiau, kiti mažiau? Kodėl kad ir kaip kartosime, kad dėl nuomonių nesiginčijama, taip pat baigsis su tam tikrom automobilių markėm, kaip būtų pasodinus tikrus Žalgirio ir Lietuvos ryto komandų fanus prie vieno stalo ar uždarius kartu pirtyje? Kuo charakteristikos vienus suvilioja, o kitus atbaido?
Žinoma, tikri bachurai niekada nepirks tokio pačio bolido, kokį turėjo „dūchas” iš gretimo kiemo Šilainiuose (likusiai Lietuvos daliai, ne Kaunui, paaiškinu, kad Erelių mieste tai vienas ‘bachūriškiausių’ rajonų su dar gyvom „panetkėm”). Bet iš tikrųjų, kodėl vienas, paprastai žiūrint, metalo gabalas su įmontuotu varikliu ir diržų instaliacija bei ‘bakeliais’, sėdynėm ir kompais ir panašiai, yra „fainesnis” už kitą tokią pat instaliaciją, tik kitu pavadinimu?
Na ir žinot, ką mano mažytės voveriškos smegenys išmąstė? Visus atsakymus įmanoma rasti automobilių pardavimų salonuose, kuriuos galima būtų pavadinti, laikinaisiais būsimų augintinių namais bei žinutėse, kurios ištransliuojamos marketingo specialistų į plačiąją visuomenę. Niekad AUDI nesakys „nepirk manęs, nes BMW yra geriau”. AUDI sakys „aš turiu būtent tai, ko tau reikia”. O kadangi mes kiekvienas esam mažas pasaulis su savo vertybėm, gyvenimo būdais ir norais, tai ir tas „tai, ko reikia”, nebūtinai atitiks kaimyno, su kuriuo net gi kartais visai kepi šašlyką ir tau jis visai telpa į normalaus žmogaus kategoriją (Erelių mieste tai - labai gerai). Bet tu vis tiek jo nesuprasi. Tu jo Volvo S60 pirktum įmonei, ar darbuotojams. Kaip ir Skoda Octavia. O VW Golf apskritai yra vadybininkų mašina, Renault tik tiems, kurie visai nieko nesupranta apie mašinas ir geriau apskritai važinėtų Mersais ar Skodom (žiūrint kuris pirmasis atvažiuos į autobusų ir troleibusų stotelę).


Bet realiai, žinote ką? Nieko jūs nesuprantat. Visi jūs teisūs. Ir tas, kuris vairuoja BMW, ir tas, kuris alpsta, kaip nori Alfa Romeo Gulia. (Išskyrus Fiat Multipla vairuotojus. Vis dar jų nesuprantu. Nebent automobilis yra tarnybinis senelių namų bolidas ir vežioja visas bobutes ir diedukus savaitgaliais pramogauti: talpumas geras dalykas.).

Pasižiūrėjau aš paskutinį Format67 video, kurį jie susuko apie BMW M4 su Akrapovic išmetimu, ir man toptelėjo, ką turi BMW: jis pavargusių žmonių automobilis. Aš nesakau senų, aš sakau PAVARGUSIŲ. Nuo galvos skausmo, nesąmonių, verslo sandorių, susitikimų. Tokių žmonių, kurie užstrigo „Dirbk, pirk, mirk” mechanizme, kurie bando uždirbti viso pasaulio pinigus ir juos gal net gi kažkada uždirbs. Bet šiandien, būdami materializmo kalėjime, dirbdami dėl koncepto „Pinigai = laisvė. Kada nors”, jie tiesiog,…pavargę. Uždarai duris. Išeini į savo pasaulį, apkabini vairą, užkuri motorą….ir lauki, kol tas komerciniuose pranešimuose pabrėžtas laisvės pojūtis persmelks ir pats nepajusi, kad šypsaisi: šį kart ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad nori. Nes kad ir laikinai, bet tu gavai savo „High performance and freedome”. Jis juk paprastas, supranta tave, nereikia aiškinti ir įrodinėti, jis tiesiog…žino. Nereikia ginčytis kaip su moterimi dėl menkų kaprizų, neužsikūrimų, užšalusių laidų ar bagažinių pakėlimo mechanizmų, kaip visada gali nutikti įsigijus itališkąjį Alfa Romeo.

Bet būtent tai žavi Alfa Romeo. Maži, moteriški kaprizai…Dailios linijos, akį traukiančios formos ir šiek tiek neaiškių problemų, kurios tik parodo, kad ne tik su esi burzgiančiuose santykiuose su Ja, bet ir Ji su tavimi. Juk jeigu nezyzia ir nerodo kaprizų, reiškia nerūpi. :)
Prancūziški kaprizai ir nenoras mokytis užsienio kalbų juntamas ir jų technikoje: „Tu desteste ou tu adores (arba nekenti arba myli). . Nori kaprizingo? Imk. Bet kai tik perprasi jo dialektą, turėsi ištikimą kelionių draugą.

Matote? Vieni ieško patys savęs ir poilsio ir laisvės, kitiems - burzgiantys santykiai - kur kas daugiau, paremti abipusiu ryšiu. Nes jai galima niurzgėti. Net gi reikia, kad ji niurzgėtų. Tretiems - reikalingas draugas. Ištikimas, paprastas draugas… Kaip ir - kiekvienam savo. Kaip ir kiekvieno pasaulis - savitas. Kiekvieno burzgiantys santykiai - kitokie. Ir aš - visai rimtai.
Bet čia tik aš ir mano Šponkiška nuomonė.
Gražios ir saulėtos likusios Lietuvos nepriklausomybės dienos,

Visada jūsų,
Šponkė

Rodyk draugams


Nes taip gimsta meilės romanai

Lapkritis 5th, 2016 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Aš ką tik supratau, kaip gimsta meilės romanai. Ir meilė iš pirmo žvilgsnio. Ir baimė pažinti toliau, nes norisi tikėti, kad tobulumas nesibaigia, o tu dar negirdėjai balso… O jei jis bus ne toks, kaip įsivaizduoji?….

Aha, aš grįžau. JO dėka grįžau. Kad ir kaip bebūtų keista, atrodo, veikiu tiek daug visko šalia variklių gausmo, šalia bolidų, gražių formų, bet kažkaip….atrodė viskas užmigdė. Neberadau savęs. Realiai, neradau.

Jau kiek laiko vyksta metų automobilių rinkimai, sakiau, va, gal įkvėps? Bet…kažkaip, ne žvejė, matyt, esu - neužkibo. Ir tada…visai visai netyčia…akys užkliuvo už jo užpakaliuko….net nepajutau, kaip garsiai išsprūdo ‘och…’, pasišiaušė oda ir nesinorėjo atitraukti akių. Juk sakau: supratau, kodėl ir kaip egzistuoja meilės romanai. Technikos stebuklas, keliantis pirštų virpulį rašant. Keliantis baimę pažinti jį daugiau, kad tik Ponas Tobulybė tokiu ir liktų…Ponas Lexus LC500.

Žinot, pirmą kartą taip jaučiuosi po to, kai pasakiau ‘och’ Eleonorai. O čia net negirdėjau, kaip nuožmiai plaka jo širdis. Bet bijau ir išgirsti. O jei balsas, iš tikrųjų, nėra toks solidžiai sodrus, kokį norisi išgirsti?

Kiek esu rašiusi apie automobilius, Lexus apeidavau. Ne dėl to, kad su juo kažkas blogai, bet kažkaip dėl to, kad visad atrodė, jog jis tiesiog ‘didelių dėdžių’ automobilis. Ir tada, suprantate, jie į gyvenimą paleidžia JĮ.

O JIS sau ramiai pulsuoja ne tik pasitikėjimą savimi, kurį turi visi Lexus klano nariai. Jis tiesiog žino, kiek daug jis turi pasiūlyti. O jei net nenori imti to, ką jis turi… jis tiesiog nusišypsotų. Tai būtų tavo praradmas, o ne JO. Ir nesvarbu, kad po kapotu susirinkę kiek mažiau kumeliukų nei po ką tik pristatytos Lietuvoje Giulijos baltojo sedano. Ne tame esmė. Ne tame jėga. Ne tame žavesys ir unikalumas, keliantis pirštų virpėjimą ir dusulį.

Privalote JĮ pamatyti. O toliau….toliau - arba pamilsite….arba pamilsite.

Drebančiomis rankomis,

Jūsų,

Šponkė

https://www.youtube.com/watch?v=KiNRIR8tjFc

Rodyk draugams


Apie ex-konceptus ir konceptus

Kovas 12th, 2016 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos No Comments »

Aš, iš tikrųjų, esu tikra patriotė. Myliu Lietuvą, emigravusi buvau, tarkime, dėl socialinio eksperimento ir, dievaži, tikrai džiaugiuosi gyvendama čia. BET. Metuose yra kelios dienos, kuomet siaubingai noriu būti gimusi kažkur kitur: Japonojoj….„Štatuose”,….Ženevoj:) Turbūt nėra sunku suvokti, apie ką aš kalbu. Bet kam kraustytis, jei galima pamatyti žaviuosius tiesiog apsilankius parodoj? Tam, kad matytum daugiau, matytum viską: nuo kelionės į parodą, prisiparkavimo ir įsipatoginimo stende ir kelionės namo… Viską viską! Aš ir savo medaus mėnesį mielai praleisčiau sėdėdama salėje ir stebėdama, kaip kas vyksta.

Taigi, žiūrinėdama nuotraukas ir skaitydama medžiagą iš parodų (su padūsavimais, žinoma), kažkaip užsimasčiau apie idėjinius (konceptinius) automobilius, kuriuos automobilių pasaulio genijai kaskart pristato, tuo pačiu atlikdami eksperimentą ir baisiai akylai stebėdami, kaip gi publika reaguoja į vienokius ar kitokius sprendimus. Kažkaip pasidarė įdomu…kiek konceptų realiai išvažiuoja į gatves? Kiek iš jų tampa praktiškai tai, ką kada nors gyvenime pristatė dėdės genijai iš laboratorijų, be ryškiai į akis krentančių pakeitimų?

Norite tokių pačių pačiausių sąrašiuko? Prašau!
Plymout Prowler (Lietuvoj nežiniukai jį pasitiktų, greičiausiai, kaip Nissan Joke arba Multiplą)
Kia Soul (juntamas korėjiečių prisilietimas ir bruožas, toks…ir antakių linija panaši, ir akys kažkaip…)
Audi TT (pats tikriausias gimimas iš eksperimento. Kaip konceptas pristatytas dar 1995 metais, jis, štai, užkabina bent akies kampučiu iki šiol. Audi mažylis, kurį ištempus galima gauti Audi A8 :) ir nereikia sau meluoti… kažkodėl tiek pagalvojus apie Audi TT, tiek apie didesnįjį brolį A8, galvoja nusipiešia žiedų valdovo - bolido sidabrinis variantas. :) Ne?)
Ford GT (čia jau savo trigrašio įkišti netgi neturiu kur. Jis tiesiog Ford GT. Arba jį supranti - arba ne. Arba jis patinka…Arba patinka:) Atgimęs, tiksliau, prikeltas, su šiek tiek Vintage šarmo ir tuo, kuo visad žavėjo automobilių pirmtakai, Ford GT grįžo su pasitikėjimo savimi kupina „veido” išraiška).
VW New Beetle (arba jo pirmtakas „Concept One”, pristatytas dar 1994 metais. Vis dar žavus, pastebimas ir su švelniu brizu iš praeities - taikus ir akį traukiantis automobilis, primenantis laikus, kuomet moterims rūkyti buvo elegancijos ženklas, raketos pradėjo kilti į orą, o astronautų žmonos visos mokėjo kepti tortus).
Dodge Challenger (neužsivesiu. Apie „American Muscle” cars, turbūt, galėčiau kalbėti nesustodama. Tad, neužsivesiu).
BMW Vision Efficient Dynamics ….išaugusi į i8. Čia net skliaustelių nesinori rašyti savo nuomonę ir komentarą išsakant….Ar tu ją matei?? Tiesa, vis dar gaila, kad BMW Gina projektas, privertęs nesportuojant pulsą padažninti iki minimum 120 kartų per minutę, liko tokiu…labai idėjiniu. Jei turėčiau ateity dukrą, tikrai pagalvočiau apie vardą Gina. Greičiausiai, tokio neduočiau, nes vaikui gyventi dar reiks tarp kitų žiaurių visuomenės individų, bet…pagalvoti - tikrai pagalvočiau!
Chevy Volt (kiek ilgiau užtrukęs iki įgyvendinimo, bet, visgi, realizuotas projektas, už kurį keliu nykštį. Broliai šaunuoliai!).
Lexus LF-A (Nematei? Pasigooglink. Labai labai verta. LABAI. Komentarų nebus, vieta rezervuota tamstos emocijoms pagooglinus).
Fisker Karma (atsiradusi po 4 metų, pristačius Fisker Hybrid Sedan Concept. Nelabai ką galiu pasakyti, akys išvarvėti nuo formų baigia. Pažiūrėti - gražu. Kas toliau gero? Sunku pasakayti. Pažadu, kada nors tikrai skirsiu laiko Fisker’iui išsianalizuoti).
Tesla Model S (nes tai yra Tesla. Ir viskas tuo pasakyta. Pradėję nuo telefonų gamybos, vyrai puikiai surado vietą sau rinkoje. Pažadu analizuoti ir juos - tik čia reiks mėtų arbatos…kad bežiūrint širdis neiššoktų lauk.)
Jaguar F-Type (anglai - gal ir ligoniai, bet šis bolidas vertas pagarbos. Tikrai.)
Bugatti Veyron (vienas iš nedaugelio konceptų, kurie buvo paprastesni, nei bolidas, išvydęs tikrąją šviesą ir gavęs šansą būti įvaikintu ir lakstyti gatvėse. Ne visai norisi sutikti su sprendimu perkrauti Bugatti daugiau viskuo, nei pristatė publikai…. Bet čia, turbūt, tik aš ir mano požiūris „Beauty is Beyond Simplicity”…)
Nissan GT-R (jei negirdėjot jos murkimo….jūs negirdėjot nieko.)

Daug visko keliuose matome važiuojant - ne viskas gimė kaip konceptas. Bet, iš tikrųjų, tie, kurie gimė - verti pagarbos… Bus įdomu pamatyti, ką dar liaudis sugebės realizuoti ir paleisti į visuomenę tarp kitų, jau kiek nebe tokių akį traukiančių ex-konceptų…

Pabaigai? Pabaigai prisiminkime BMW Gina. Och….:)
https://www.youtube.com/watch?v=wy2PYRl78Us

Gero savaitgalio linkinti,
Šponkė

Rodyk draugams


Apie bolidus ir jų spalvas

Kovas 5th, 2016 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos 2 Comments »

BMW M3

Man nereikia daug, kad pradėčiau dairytis į automobilius gatvėje. Tik kartais skiriasi tai, į ką aš labiau kreipsiu dėmesį.
Neseniai vienas pažįstamas socialinio tinklo pagalba visuomenei uždavė klausimą, ar jiems patinka saulėje pabuvusio viščiuko (supraskite, „Dakar Yellow”) spalvos BMW. Ir kažkaip tada pagalvojau, kad tai - vienas elementų, pagal kuriuos galima atskirti BMW M nuo BMW ne M. Bet ar tai iš tikrųjų gražu ir tinka, ar tai tiesiog jau savęs „apgydymas”, kad jeigu sakysi, jog negražu, visuomenė sakys „tu nieko nesupranti, juk tai tikras M”. Dėl M niekas ir nesiginčija…. bet ar tiesiog tinkanti spalva automobiliui, nepaisant to fakto, ką ji reiškia? Jeigu aš nudažysiu dramblį Nissan X-Trail Dakar Yellow, čia bus gražu, ar juokinga? Ar gražu bus tiems, kuriems tai primins BMW M?

Va apie tai ir užsigalvojau. Apie spalvas ir faktą, kas kam tinka, kas patinka. Viena, kai automobilį renkasi žmogus pagal spalvą, kita - kodėl jie tokie jau yra dizainerių sprendimu? Prieš sėsdama rašyti, kažkaip dar padiskutavau su google ir jis pateikė visus savo argumentus, man liko susidėlioti išvadas. Bet, sakyčiau, sunkoka. Labai buvo įdomu, kokios spalvos automobiliai palieka gamyklas būtent gamintojo sprendimu. Kaip kad Ford Focus savo laiku - oranžinis ir „kyslotnai” žalias. Jeigu greitai pasakysi žmogui „Ferrari”, jis, greičiausiai, sakys „raudona”, „Lamborghini” - „geltona“, o „Subaru” - „mėlyna”. Ne?:)

Jei sakysiu „bulka”, tikrai nematysim prieš akis žalio jos varianto (daugumos kaimynas turi arba turėjo šitą), kažkodėl sidabrinis arba smėlio spalvos. BMW? Man BMW akyse pasirodo kaip juodas ‘pitakas’ (vėlgi, įtariu Kauno įtaką).

Tai šiandien užsiėmiau automobilių spalvų stebėjimu ir analize. Ne, pagaliukų pagal spalvos kodus nedėliojau, tiesiog daugiau atkreipiau dėmesį į judesį gatvėje. Ir pamačiau ryškiai žalią Nissan X-Trail, du violetinius Hyundai, a lia - elektro spalvos 3 serijos BMW (gražutis toks), ir daug mėlyno/pilko- sidabrinio/ juodo ir balto judesio. Panašu, kad jos dominuoja.

Iš tikrųjų, norėčiau pakalbinti dizainerius ir spalvų parinkėjus, kas nuo kiek skiriasi. Juk šalia visų esminių spalvų, turime debesis atspalvių. Ir, beje, spalvas, įtakojančias bolidų kainas. Ieškojau informacijos apie brangiausias automobilių dažų spalvas (nekalbu apie emiratuose purškiamus auksus, sidabrus ir platinas - kiekvienas savaip iš proto eina), kurias pateikia pačios automobilių gamyklos.

Taigi, draugo google dėka, radau šiek tiek info apie brangiąją BMW spalvą (legendos byloja, kad vien spalva kainuoja 8000 eur). Tik kažkaip žiūrėdama video ir klausydama, kaip ekspertai pasakoja, kokia „oj ir aj” ta spalva yra, nejučia pradėjau juoktis: vis tiek visi sakys kad vairuoji pilką BMW, o iš savo VW Passat besiridendama tetulytė taip voš į tavo BMW šoną durimis, kad, suvokdamas, kiek baisiai daug tas rėžis kainuoja, net nenorėsi atimti jos paskutinių ir vienintelių turimų pensijos pinigų:)

Tingintiems klausyti - prašome tik žiūrėti. Bet vienas faktas ganėtinai įdomus: BMW vartotojams siūlo 230 spalvų gamą. Galėtumėt jas išvardinti??? :))

Gero žiūrėjimo ir dar geresnio savaitgalio :)

https://youtu.be/otOYaIFgiTo

Jūsų, Šponkė

Rodyk draugams


Apie antraštes, bolidus ir avarijas

Gruodis 17th, 2015 Worldskicker Posted in Be temos, apzvalgos 1 Comment »

Turiu gerą pažįstamą. Tiek gerą, kad jis priklauso nedideliam draugui ratui, žinančiam mano „meilę“ BMW autommobiliams ir sugebančiam taip dažnai, kaip tik gali, prikišti tą e46 po langu. Jis priklauso tam žmonių ratui, kuris galbūt ir neatskirs Alfa Romeo 159 nuo 156, bet iš už 50 metrų galės pasakyti, ar BMW aikštutėj stovi su originaliais ratlankiais, naktį prikeltas papasakos apie „M Power Performance” ir, greičiausiai, auklėdamas vaikus vaikystėje vietoj „surask 5 skirtumus” mokė „Skirtumai tarp Alpine ir Hamann”….

Žodžiu, žmogus - BMW mylėtojas, kaip ir daugelis gyvenančių Kaune. Daugelis tų, kurie jautriai reaguoja į „asmeniškas” (matyt, jiems taip atrodo, nors ir nevairuoja BMW) antraštes, pasirodančias Lietuvos spaudoje, kuomet kalbame apie čempionatą „Autmobiliai vs Stotelės ir stulpai” ar šiaip ganėtinai skaudžias avarijas, įvykstančias Lietuvos keliuose ir gatvėse. Būtent žmonės, kaip kad šis pažįstamas, ir piktinasi tuo, kad, jeigu avarijoje turime Volvo, Ford, Audi, VW ar XXXxxxx automobilius, antraštėje matome pranešimą apie tai, kad „Neatsargus vairuotojas rėžėsi”,… „Skaudžioje lengvojo automobilio avarijoje nukentėjo”…„Naktį sostinėje susidūrė lengvasis automobilis ir bananus vežęs sunkvežimis”…„Aikštutėje į ne vietoje pastatytą automobilį rėžėsi neblaivus jaunuolis…”.

Štai, kuomet tuos pačius veiksmus atlieka BMW automobilis, valdomas Vardenio Pavardenio (pagal antraštes, visai nesvarbu, kas „pilotavo”, nes, matyt, veiksmus atliko pats bolidas), antraštės atrodo kitaip. Taigi, pažiūrint į visas minėtas prieš tai situacijas, antraštės atrodytų daugmaž taip: „Neatsargiai skridęs BMW tėškėsi”…„Juodo BMW avarijoje skaudžiai nukentėjo”…„Naktį sostinėje pažeme skridęs BMW ištaškė pilną bananų priekabą”…„Aikštutėje gražiai priparkuotus automobilius siaubingai nubloškė nevaldomas BMW, vairuojamas girto piliečio X.X.”.

Matote? Kažkaip keistai. Paskaičius antraštes, atrodo, kad arba BMW valdo aplinką ir šiaip, gali važiuoti patys, arba tiesiog jų išvystomas greitis ir sukimo momentas kokius daug kart didesni, nei techniniuose parametruose rašoma. Dar gali būti, kad BMW, iš tikrųjų, yra velnio išmislas ir kartais, kai atsiveria požeminiai vartai, jie apsėda savo vairuotojus (man ši versija realiausia)….

Bet kodėl taip yra? Todėl, kad, mano mieli pažįstami BMW fanai ir maniakai, jūs patys taip padarėte. „O štai BMW, o štai M Power, o štai čia…o žiūrėk kaip gali…”. Patys greičio ir vokiško kokybės-sportinio automobilio hibrido fanai tai padarė, išskirdami jį ir tiesiog atkreipdami visuomenės dėmesį į tai, kokie BMW „faini” ir kaip verčia plaukelius ant nugaros šiauštis… BET.

BET. Čia ir vėl vieta, rezervuota stereotipams. Žurnalistai neturėtų pasiduoti pirmąjam impulsui įkasti. Kaip sakoma, kaltinamasis nėra kaltas, kol teismas neįrodė jo kaltės: taip ir su bmw. Neturėtume su deglais traukti Bavarijos link gamyklų deginti, NES.

NES. Žurnalistai valgo duoną iš to, ką mes skaitome. O mes skaitome, toli gražu, ne viską. Nors, tiesą sakant, dėl to abejoju…neseniai pasirodė išsamus straipsnis apie I.Burlinskaitės Kalėdas pas bobutę kaime. Na, nežinau nežinau… Bet iš tikrųjų, skaitytojas, šiais laikais, ganėtinai išrankus. Kuo dramatiškiau atrodo antraštė - tuo didesnė tikimybė, kad interneto svetainės lankytojas skaitys straipsnį. Štai šioje vietoje ir atsiranda BMW su savo „apsėstojo” įvaizdžiu: ir žurnalistas Kalėdoms ant silkės uždirbo, ir skaitytojas turi ant ko pabambėti po sunkios dienos. Tik tas BMW fanas, va, vargšas, kaip Don Kichotas su vėjo malūnais, kovą pralaimėjęs.

Iš tikrųjų, BMW fanams nepadėsiu. Kantrybės nebent ir supratimo, štai, prieš šventes galiu palinkėti. O žurnalistams turiu daugiau būdų, kaip ne tik ant silkės, bet ir ant įdarytos anties užsidirbti. Visada galima BMW įtraukti ir į kitus straipsnius: juk jei SEL rekomenduoja, mes būtinai eisime, nors, velniai griebtų, žinau šeimų, kurioje tėvai vaikus gasdina, kad jei, dievaži, košės nevalgys, SEL’as ateis…

O štai čia paprasta: „baltojo patrakėlio BMW vairuotojas į vaikų namus atvežė meškiną”, „Ne BMW vairuojanti Aistė Dusdulytė nebuvo įleista į restoraną dėl vaikų amžiaus cenzo”, „BMW X5: šalia ramaus parkingo Nidoje pradėjo kilti nelegalios statybos”…..ir t.t.

Juk dovanotai marketingo idėjai į dantis nežiūrima, ane?:)

Kūrybingo vakaro ;)

Visada Jūsų,

Šponkė

Rodyk draugams


Tucson. Hyundai Tucson, arba „Modernus Pietryčių Arizonos miestas”

Rugsėjis 30th, 2015 Worldskicker Posted in apzvalgos No Comments »

Tucson. Hyundai Tucson, arba „Modernus Pietryčių Arizonos miestas”.
Ne, aš visai nejuokauju: Hyundai iš tikrųjų reiškia modernumą ir naujas, adaptyvias technologijas, o Tucson yra miestas JAV, pietrytinėje Arizonos dalyje.
Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad pavadinimą automobilio kūrėjai išrinko ne pirštu dūrę į žemėlapį, o tiesiog aiškiai norėdami pabrėžti, į kokį modernų „miesčionį” jie taiko - nebelieka vietos abejonei: pirk, juk tu iš miesto. Įdomiausia tai, kad man natūraliai buvo kilęs klausimas ar vieškeliais trankytis, ar per miesto šulinius šokinėti Hyundai Tucson gimė, tačiau išmaniojo mano draugo „Google” pagalba, visi taškai susidėjo patys: netgi gavau atsakymą, į kokią rinką mėgina Pietų Korėja pataikyti. Juk jeigu gyvenčiau už Atlanto, tikimybė, kad man reikėtų diskutuoti su paieškos svetainėmis tema „Kas yra Tucson?”, sumažėja.
Bet…yra kaip yra ir ne per JAV gatvių šulinius šokinėjant teko su juo susipažinti. Ogi Latvijoje. Netikėtai, visai visai netikėtai. Tad, kadangi ir pramogos su juo buvo trumpesnės, nei norėtasi, šį „modernybę miesčionį” bandysiu aptarti kaip galima trumpiau.
Komplimentai dizaineriams.
Tikrai ne ironiškas, o draugiškas, pats nuoširdžiausias komplimentas. Erdvus ir ganėtinai daug oro savyje keleiviams talpinantis Miesčionis, dėl linijų- žaviai aptakus ir griežtas tuo pat metu. Šalia jo stovėję naujutėlaičiai kolegos iš Latvijos „Autobrava” salono taip ir liko tik stovintys šalia, kol instinktyviai ranka siekė Hyndai Tucson automobilio raktelių. Dėl dizaino sprendimų, pasirinktų linijų ir perėjimų jis tikrai atrodo žaviai nedidelis. Na, iki pastatai jį šalia kito automobilio ar iki atvesdini šalia jo žmogų. Tada supranti, kad vietos viduje yra daugiau, negu atrodytų šiaip užmetus akį į kokią nors panoraminę automobilio nuotrauką su šiek tiek sulietais dangoraižiais horizonte. Grotelės priekyje - yra, tad ir miesčioniško agresyvumo jausmą jau turime. Lempos - nebe išsprogusios Nissan Juke stiliumi, už tai visad ploju katučių. Bagažinės talpumas- oooo Dievulėliau! Ir bulvėms ir morkoms ir dar kaimynų aviganį, seilėmis besitaškantį, sugebėčiau parvežti. Besirąžantį, žinoma.
Jausmas viduje
Erdvė, kurią jau gali įsivaizduoti vien stovėdamas šalia, atidarius dureles niekur nedingsta. Bet. Jeigu tai būtų koks 2013 metų modelis- viskas tikrai labai gerai. Arba jeigu miesčionis modernistas būtų pateikiamas kaip kūrinys, jungiantis paprastus sprendimus ir dvidešimt pirmojo amžiaus modernybes- tada dar irgi viskas labai gerai. Bet įsėdus į automobilį, mažų mažiausiai tikiesi, kad turėtum ieškoti mechaniniu principu ginkluotos sėdynės reguliavimo sistemos. Tikrų tikriausiai. Lietimui jautrus ekranas, galinio vaizdo kameros su nupieštomis ir už tave apskaičiuotomis trajektorijomis, pilnai skanuojamas reljefas ir aplinka - maloniai stebina. Tai tikrai puikiai ir lengvai valdomas žvėrelis iš Pietų Korėjos su „išmaniosiomis ausimis”, parodančiomis, kada negalima lenkti (supraskite, veidrodėlių kampuose pasirodo neįkyrus geltonas ženkliukas, perspėjantis apie artėjantį pavojų ir, šiukštu, net nedrįskite pagalvoti apie lenkimą).
Įsėdus į jį, jaučiasi, kad technologijos žengia į priekį. Tauta lepinama. Neseniai skaičiau, kad už poros metų Lietuvoje neliks nei vieno gyventojo be išmaniojo telefono. Natūraliai pasidaro gaila vyresnio amžiaus žmonių ir norisi atsidusti: vis mažiau vaikų mokės daugybos lentelę ar dalinti kampu. Taip ir su Hyundai Tucson. Technologijos, pritaikytos automobilyje, gyvenimo neapsunkina. Neturi skirti papildomų sekundžių pamąstymui, kam galėtų būti skirtas vienas ar kitas mygtukas. Viskas pakankamai paprasta ir integruota….kaip ten buvę. Tucson puikiai tinka dažnai pardavinėjamų automobilių skelbimuose sutinkama frazė „sėdi ir važiuoji”, nereikia gaišti laiko siekiant pajusti automobilį ar jo gabaritus: viską jis padaro pats. Tiesa, jeigu planuojate ne tik vairuoti automobilį, bet ir retsykiais keliauti juo sėdint gale, reikėtų galinį krėslą išmėginti: negalėčiau pasakyti, kad jis pats patogiausias. Ypač, keliaujant toli.
Jausmas sukinėjant „barankę”
Septynių pavarų dėžė ir 1.6 turbo variklis - dirba taip, kad negalėtum pasakyti „kairė nežino, ką veikia dešinė”. Sportinio ir miesto rėžimo parinktys ir visa kita, ką galima rasti šiuolaikiniame automobilyje… Viskas smagu ir gerai. Bet neužtenka.
Buvau suabejojusi į kokį miesto gyventoją gali būti orientuotas šis miesto visureigis. MIESTO. Pasivažinėjus po Rygą, panašu, kad tikrai ne į Latvijos pilietį… nebent ir jie turi laikinąją sostinę, kurioje stebuklingai greitai tvarkosi keliai. Tada taip. Bet pasakyti, kad jis modernus, „fainas” ir alsuojantis komfortu - to dar neužtenka. Jis ir turi tuo alsuoti. Už tave mąstantis automobilis palieka daug laiko žioplinėti ir tyrinėti, atkreipiant dėmesį į elementus ir detales, į kurias vairuodama ir pati priimdama sprendimus, neturėčiau laiko susikoncentruoti.
Komplektacija ir piniginės tuštinimo momentas
Didžiausią dėmesį pats gamintojas ir jo marketingo komanda skiria 1.6 GDi varikliui ir nuostabiam jo bendradarbiavimui su 7 pavarų automatine greičio dėže. Aš šioje vietoje norėčiau trūktelėti pečiais. Skirtingos parinktys, miesto, sporto ir kruiziniai rėžimai- tuo nustebinsi retą. Kaip jau minėjau, tauta lepinama, į daugelį dalykų pradedi žiūrėti kaip į savaime suprantamą elementą. Kaip gi šiandien atrodytų išmanusis telefonas be „vibro” funkcijos? Atrodo, kad esama funkcija tiesiog užsideda pliusą apraše, kad ji yra, tačiau nesinori tikėti, kad būsimas jos pirkėjas dažnai ją naudotų. Ypač stebint momentines kuro sąnaudas. Nejučiomis pradedi galvoti apie kitas komplektacijas ir gamintojo pasiūlymus, tarp kurių- ir 2 litrų CRDi variantas.
Įdomumo dėlei, Lietuvoje Miesčionį galite įsigyti pačios įvairiausios komplektacijos, o jų kainos nuo bazinės 19900 eurų gali ūgtelti iki 38590 eurų. Ir čia jau su nuolaida.
Ar pirkčiau? Galbūt, bet ne sau.
Iš tikrųjų, balais įvertinti negaliu. Ar pirkčiau? Gal. Bet ne sau, mamai, jei ji tik vairuotų. Mašina padėtų nepaklysti miesto džiunglėse, neleistų „vožti” į kaimyninėje juostoje judančius bolidus, o parkavimo aikštelėje neliktų vietos stresui, nes ir čia automobilis pagalvotų už ją. Tiesa, bagažinę, manau, ji naudotų mažai: ją uždarant, turėjau šokinėti, kad pasiekčiau, o mano mama žemesnė ir už mane. Bet kam rūpi? Erdvės viduje užtektų visiems krepšiams susidėti, o kaimynų aviganio ji vis tiek namo nepavežtų….:)

Pristatymas - jūsų vertinimui
Gražios savaitės,

Jūsų, Šponkė.

Rodyk draugams