BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Autobusas, 3 valandos ir svogūniniai ‘čipsai’

Balandis 15th, 2016 Worldskicker Posted in Be temos |

Taip jau netikėtai nutiko, kad tris valandas gavau praleisti autobuse. Po kokių 5 metų pertraukos. Niekada nemėgau viešojo transporto. Netgi, sakyčiau, žodis „nemėgau” ne visai atitiktų mano jausmus viešojo transporto atžvilgiu (tad jei nors vienas šitos situacijos kaltininkų skaito mano rašinėlius, jau turėjo suvokti, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė). Bet jau nutiko kaip nutiko ir stengiausi išgauti iš padėties kiek galima daugiau pozityvo.

Pirmiausia, kažkaip buvau primiršusi, kodėl nemėgau važinėti autobusais… Bet toks „Alzhaimeris” užtruko ganėtinai trumpai: mergiotė atsidarė pakelį ‚čipsų‘ ir visas autobusas paskendo svogūnų kvape..Na štai. ir kokia normali šiuolaikiška transporto priemonė (primenu, gyvename jau 2016 metus), 130 km atstumą važiuoja 3 valandas??? TRIS VALANDAS! TRIS!!!

Pradžiai, gavau kur nors medžiotis teigiamų emocijų: ačiū internetui, išmaniųjų telefonų kūrėjams, youtube ir Dave Chappelle (jis net nežino, kokioj situacijoj padarė begalę gero), ir po valandėlės tylaus kikenimo terapijos, įsijungė mano vidinis „Šponkė- žvitrioji akis” ir pradėjau siurbti aplinką. Žinoma, tik perkeltine prasme ir, kaip visad, siekdama suprasti kas ką veikia ir kodėl. Tas nuolatinis visų analizavimas… Bet išėjo į naudą. Tikrai. Padariau netgi keletą išvadų, kuriomis galiu dalintis ir su jumis.

Teritorijos žymėjimas
. Moteriškos lyties autobusų keliautojos yra labiau linkusios į teritorijos žymėjimą, nei vyrai. Neeeee, tikrai ne tokiu būdu, apie kurį pagalvojot….:) Tiesiog, pateikdama šį teiginį aš netgi galiu paneigti kitą: moterys dideles rankines perka ne tam, kad apsunkintų sau gyvenimą ir dar labiau nieko nerastų, o tam, kad galėtų ją pasidėti šalia ir jokiai ‘bobutei’ neužleisti vietos. Tikrai taip! Argi versi mergiotę, kuri nuo besaikio dietų (kokių penkių vienu metu) laikymosi atrodo mažesnė, nei ta jos rankinė?? Tikrai ne. Ir taip, žinokit, pusė autobuso. Sustojus stotelėje, niekas neskuba pajudėti ir susirinkti savo daiktų, nors, akivaizdžiai, sėdimų vietų skaičius „vs” žmonių skaičius jau neatitinka 10 klasės matematikos… myli tauta savo asmeninę erdvę.

Tolerancija autobusais nevažinėja. Dar Kaune mama mėgino įsodinti savo sūnų (kokių 25 metų) į autobusą. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog jaunuolis turi fizinę negalę. O iš moters (mamos) nuolatinio kartojimo garsiai, kad sūnus po operacijos važiuoja į Prienus reabilitacijai, išvados susidėlioja pačios. Nežinau, nesu mama, bet turbūt elgčiausi taip pat: laukčiau, kol vaikas užlips stačiais autobuso laiptais į vidų ir nesitraukčiau nuo praėjimo, kol rami galėčiau judėti namų link. Bet, kur buvusios kur nebuvusios, svogūninių ‚čipsų‘ mėgėjos nelaukė ypatingos progos savo ne-tolerancijai ir (jų manymu) iškalbai pademonstruoti: „eik nuo durų, matai, kad įlipt noim”. Lyg dabar jei jos per ateinančias 60 sekundžių neatsidurs autobuse, kažkas per galines duris įsiropš į vidų ir pavogs visas sėdynes… Viena supratau teisingai: jos studentės. Pagal elgesį - na, mano laikais ( :) ) sakyčiau kokia 10 klasė. Tai kyla natūralus klausimas…. Mokymosi ir aukštųjų mokyklų sistema žlunga? Arba neee, posakis „kad normalus žmogus, aukštąjį baigęs” tiesiog nebetenka prasmės. Popierius žmogiškumo neprideda.

Mes esam teršalai. Teršalų tauta! Ne kitaip! Kažkaip kol važiuoji lengvuoju transportu (arba dėl to, kad tai vyksta greičiau, arba dėl to, kad sėdžiu žemiau, arba abu variantai), nepastebiu kaip baisiai atrodo mūsų kelkraščiai, upeliai, mažyčiai kanaliukai, pievos…. Toks vaizdas, kad Lietuva pirmauja bevielio interneto industrijoje, bet dar nelabai gavo progos susipažinti su šiukšlių dėžėmis ir jų paskirtimi. Arba mes esame boksininkų tauta ir nelabai supratome, kai mums pasakojo apie baudas už šiukšlinimą ar kas yra rūšiavimas…

Aš turiu gėdos jausmą. Aš žinau, kad esu Šponkė ir kad mane vadina taip ne dėl to, kad primenu plastmasę. Mane taip vadina dėl ūgio. Bet šalia manęs autobuse atsisėdo kokių 50 metų moteris, kurios ūgis tesiekė kokius 120 cm. Ir dievaži, ji atrodė kokius 15 kartų laimingesnė už mane (o aš tuo metu dar žiūrėjau Dave Chappelle pasirodymą!). Kol aš kūriau galvoje keršto istorijas už kelionę autobusu (pamanykite, kokia didelė problema), žmonės, greičiausiai, turėjo kur kas didesnių iššūkių gyvenime. Kur kas didesnių, nei mano kitokios 3 valandos šį penktadienį…Shame on me….
Taigi, taikos liaudis ir tolerancijos:) .Pakeliaukit kada į kitą miestą autobusu išlipę iš savo saugių kėbulinių kapsulių…. kartais ir netikėta kelionė autobusu gali galvoje prisukti porą pasimetusių varžtelių:).
Gero savaitgalio linkinti,
Šponkė

Patiko (4)

Rodyk draugams


Leave a Reply